Marijampolės r. Suvalkiečio Povilo Žolyno ūkininkavimo sėkmę lemia dvi vienodai svarbios sąlygos – gebėjimas užauginti kokybiškas daržoves ir sėkmingas jų realizavimas. Todėl vyras ir neturėdamas šimtų hektarų žemės, nepritekliumi nesiskundžia.

Penkiolika metų Šilavoto kaime Marijampolės rajone ūkininkaujantis vyras augina tradicines lietuviškas daržoves: bulves, kopūstus, morkas, svogūnus, burokėlius.

„Lietuvoje vis labiau populiarėja egzotiškos daržovės, bet mes pasirinkome tas, kurias nuo seno mūsų kraštuose augino ir valgė žmonės“, – sako P. Žolynas.

Jauno ūkininko gyvenimo filosofija labai paprasta, prieš imantis kokios nors veiklos, viską reikia gerai apskaičiuoti ir nesistengti apžioti kąsnio, kurio gali nepajėgti praryti. Geriau mažais žingsneliai užtikrintai eiti į priekį ir žinoti, kada sustoti, įsitikinęs P. Žolynas.

Perėmė tėvų patirtį

P. Žolyno ūkio valdos – 50 hektarų. Pusė žemės nuosavos, pusė – nuomojamos. „Tokiuose plotuose augindamas grūdines kultūras negalėčiau pragyventi ir išmaitinti penkių asmenų šeimos. Su daržovėmis kitas reikalas, joms labai daug žemės nereikia“, – sako ūkininkas.

Nors jo savarankiško ūkininkavimo kelias nėra labai ilgas, tačiau žemės ūkio darbai gerai pažįstami nuo vaikystės.

Povilo tėvai gyveno ir dirbo Marijampolėje, o papildomų lėšų užsidirbdavo šalia miesto nusipirktoje žemėje augindami daržoves tiek atvirame grunte, tiek šiltnamiuose. Kartu su tėvais triūsė ir sūnus, pamažu perimdamas jų patirtį, perprasdamas daržovių auginimo subtilybes.

Vėliau, kai sukūrė šeimą su iš Šilavoto kilusia mergina Iveta, gyvenimo kryptis jau buvo aiški – jaunoji šeima gyvens kaime ir ūkininkaus.

Iveta ir Povilas Žolynai augina tris atžalas. Du pradinukai sūnūs pagal išgales jau talkina tėvams, o jų mažoji sesutė kol kas didžiąją laiko dalį skiria žaidimams.

„Baigiau profesinę žemės ūkio mokyklą, tačiau žinių, kurias įgijau, be praktinės patirties ir tėvų pagalbos, norint sėkmingai ūkininkauti, būtų per mažai“, – atvirauja ūkininkas.

Atsisakė šiltnamių

Iveta ir Povilas Žolynai savo ūkį kurti pradėjo nuo kelių hektarų žemės, kuriuos nusipirko kartu su sodyba. Daržoves augino šiltnamiuose ir parduodavo turguje. Tačiau jauna šeima greitai suprato, kad perspektyviau daržoves auginti atvirame grunte ir turėti nuolatinius supirkėjus.

Anot P. Žolyno, auginant šiltnamiuose reikėjo daug rankų darbo, o gaunamas pelnas netenkino. Kad ir labai anksti pasodindavo daržoves, tai negelbėjo. Kaimyninių šalių, kuriose klimatas šiltesnis, ūkininkai rinką užpildo 2-3 savaitėmis anksčiau ir mažesne savikaina, su tuo konkuruoti neįmanoma. 

„Maždaug 25 hektarus užsėjame javais, kad galėtume užtikrinti sėjomainą daržovių auginimui. 10 hektarų užsodiname bulvėms, o likusią dalį skiriame kitoms daržovėms. To užtenka, kad galėtume pragyventi, tik reikia viską tvarkingai daryti ir netingėti dirbti bei laiku pateikti į rinką“, – pasakojo ūkininkas.

Povilo Žolyno teigimu, daržovės geriausiai užauga iš profesionalių olandiškų sėklų.

P. Žolyno ūkis nėra ekologinis, tačiau jame užaugintos daržovės aukštos kokybės, kurias antras dešimtmetis noriai perka mokymo įstaigos, kavinės, turgaus prekeiviai. „Stengiamės švariai užauginti, kad tiktų ir patiktų visiems“, – apie ūkininkavimo principus kalba P. Žolynas.

Aprūpina ištisus metus

Žolynai užaugintas daržoves į rinką tiekia ištisus metus. Pavieniai pirkėjai, vertinantys jų derlių, kiekvienais metais žiemos sezonui atvažiuoja daržovių nusipirkti į ūkį.

„Galėčiau visą derlių parduoti urmu, tačiau didieji supirkėjai rudenį moka juokingai mažai Užauginimo savikaina didesnė, nei jų siūloma kaina. Turiu 500 kvadratinių metrų sandėlį, kuriame daržoves galime laikyti ilgą laiką, išsaugodami kokybę, todėl man daug labiau apsimoka sandėliuoti ir nedideliais kiekiais tiekti į rinką. Norėdamas išgyventi, turi būti ir ūkininkas, ir verslininkas“, – tvirtina ūkininkas.

Sandėlyje geros kokybės daržoves ūkininkas gali išlaikyti iki naujo derliaus.

P. Žolynas augina 10 bulvių veislių, nuo pačių ankstyviausių iki vėlyvųjų. Tiek daug veislių reikia, kad patenkintų klientų poreikius, nes kasmet jie tampa vis įnoringesni. Vieni nori, kad sukristų, kiti, kad nesukristų, vieni – geltonų, kiti – raudonų.

Kopūstų augina tris veisles, svogūnus renkasi tik tradicinės geltonos spalvos, nes pramoninėje maisto gamyboje tokie paklausiausi. Atsižvelgdami į daržovių pirkėjų poreikius, ūkininkai renkasi ir morkų bei burokėlių veisles – daržovės turi būti gero skonio ir užaugti didesnės, nei auginamos mėgėjų sklypeliuose, kad maisto gamintojams būtų geresnė jų išeiga.

Atviras naujovėms

Sėklines bulves ūkininkas įsigyja iš sertifikuotų ūkių, kitą dalį pasilieka savų. P. Žolynas laikosi taisyklės kasmet atnaujinti dalį sėklos. Kitų daržovių sėklos olandiškos. Visos auginamos daržovės turi atitikti pagrindinius kriterijus – skonio, dydžio, ilgo sandėliavimo.

Žolynų ūkis atviras naujovėms, jame atliekami moksliniai bandymai. Neseniai buvo atlikti biologinių preparatų panaudojimo reikšmės bulvėms tyrimai. Pastaruoju metu ūkyje vykdomas projektas „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“.  Pats ūkininkas noriai gilina žinias seminaruose, mokymuose.

Bulvių rūšiuotuvas jas ne tik išrūšiuoja, bet ir supakuoja į maišus, stipriai padidindamas darbo našumą.

Tris kartus pasinaudoję ES parama Žolynai įsigijo naują ir pakeitė susidėvėjusią seną techniką. Rankomis nereikia nei sėti, nei sodinti daržovių. Bulves nukasa kombainu, po to rūšiuotuvu sufasuoja į maišus. Šiuolaikiška technika aprūpintame ūkyje dirba jis su žmona ir abiejų tėvai, tik derliaus nuėmimui ūkininkai kviečiasi daugiau pagalbininkų.  

Ūkininkas norėtų nusipirkti ir kopūstų nuėmimo bei rūšiavimo įrangą, tačiau ji labai brangi, o ūkis per mažas, kad galėtų įsigyti specialią techniką kiekvienai daržovei nuimti.

„Parama yra labai reikšminga pagalba modernizuojant ūkį, tačiau pinigų už dyka niekas nedalija. Norint ją gauti reikia ir savų lėšų, ir atitikti reikalavimus, ir prisiimti įsipareigojimus“, – sako ūkininkas.

Sunkiausia prisitaikyti prie orų pokyčių

Kasmet vis didesniu iššūkiu žemdirbiams tampa klimato pokyčiai. Šiemet dėl lietaus stokos pusę bulvių derliaus prarado, jos net gumbų negalėjo suformuoti. Kitas daržoves nuo pražūties išgelbėjo laistymo sistemos. Buvo taip sausa, kad kai kurios net nebūtų sudygę.

„Dar viena bėda – kenkėjai. Lietuvoje registruotos augalų apsaugos priemonės ne visuomet būna efektyvios dėl nepalankių oro sąlygų. Čia ūkininkų darbštumas bejėgis, reikia kitokių sprendimų, kad galėtume naudoti veiksmingus preparatus ir apsaugoti derlių nuo ligų, kenkėjų“,–  įsitikinęs P. Žolynas, kurio kopūstų pasėlius šiemet buvo užpuolę kandys.

Šiemet užaugo geras morkų derlius, jos sveikos, didelės ir gražios.

Nors sakoma, kad ūkininkai atsikvepia žiemą, P. Žolynui šaltasis metų periodas pats derliaus realizacijos įkarštis. „Poilsiauti dar nelieka laiko. Kol kas visos pramogos –  medžioklė ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių mokymai, kuriuose dalyvauju nuo 18 metų“, – apie retas atokvėpio valandas kalba ūkininkas.

MŪ inf.