Panevėžio r. Ūkininkas Andrius Pocius, budėdamas Smilgių priešgaisriniame poste, nekantriai laukia pavasario, kada laisvu nuo ugniagesio pareigų metu galės sėsti prie traktoriaus vairo ir važiuoti į savo laukus.
Ūkininkavimas Andriui – ir verslas, ir pomėgis, o vadovavimas Panevėžio r. savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Smilgių ugniagesių komandai netrukdo tvarkytis 160 ha žemės ūkyje.
Ne vienus metus su šeima gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje. Į gimtinę grįžo prieš 12 metų. Smilgiuose ūkininkavo jo tėvai. Pradėję nuo kelių hektarų, valdas pamažu plėtė. Tačiau, kai tėvui kilo sveikatos problemų, 50 ha ūkį perėmė sūnus.
Augalų pasirinkimą lemia rinka ir technologijos
Augalininkystės ūkyje auginamos tradicinės kultūros: kviečiai, miežiai, rapsai, žirniai. Kelerių metų sausros lėmė sprendimą nebesėti vasarinių kviečių, nes jie jautrūs sausroms, menkai derėjo.
Anksčiau augino ir vasarinius rapsus, tačiau uždraudus kai kuriuos pesticidus tapo itin sunku kovoti su kenkėjais.
„Ūkininkavimas yra verslas, todėl negalime auginti bet ko. Reikia, kad investicijos atsipirktų“, – sako A. Pocius.
Ūkio pagrindą sudaro žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai. Dar sėjama vasarinių miežių ir žirnių. Po žirnių sėjami kviečiai. Bet pernai po žirnių ūkininkas pasėjo rapsų.
Pasėliai tręšiami mineralinėmis trąšomis, auginami sideraliniai mišiniai. Augalų apsaugai reikia pesticidų, nuo piktžolių – herbicidų.
Nelygu metai, derlius skiriasi net du kartus
Ūkio laukai išsidėstę aplink Smilgius, kelių kilometrų spinduliu. Yra įvairių dirvų, nuo 30 iki 50 boniteto balų. Taigi, ir derliai labai nevienodi. Vieni geriausių metų buvo 2020-ieji, kai naujos veislės Bosforus kviečių prikulta 8,86 t/ha, o žinoma veislė Skagen užderėjo po 7,82 t/ha. Rapsų derlingumas tais metais siekė 3,78 t/ha.
Dėl sausros 2019 m. A. Pociaus pasėliai užaugo prastai. „Jau 2018-ųjų rudenį, prieš žieminių augalų sėją, dirvos buvo itin sausos. O dar padariau priežiūros klaidų vasarą. Svarstėme, ar dar purkšti augimo reguliatoriais.
Pavėluotai nupurkšti kviečiai patyrė stresą. Be to, herbicidai stipriai apdegino augalus. Kaip sakoma, gyveni ir mokaisi.
Tais metais prikūliau tik 3,26 t/ha kviečių. Ir miežių, ir rapsų menkai užderėjo. Ūkio pajamos vos dengė išlaidas. Rezultatas – nulis“, – apie nesėkmes pasakoja A. Pocius.
Planuose – grūdų sandėlis
Pasak A. Pociaus, ūkį vystant, tenka investuoti. Vienas būtinų ūkio dalykų – grūdų sandėliavimo patalpos. Kol jų nėra, ūkininkas priverstas grūdus parduoti tiesiogiai iš laukų, o tai ne visuomet geriausias sprendimas.
Dėl to, kad dar 2020-ųjų rudenį sudarė išankstines sutartis visam derliui (javams ir rapsams) parduoti. 2021 m., palyginti su kitais, uždirbo mažiau: kiti ūkiai nuo kombaino pardavė rapsus po 530 eurų, o jis buvo užfiksavęs kainą po 370 eurų už toną.
„Didesniems ūkiams lengviau. Kai mažas esi, tenka trypčioti vietoje. Todėl ir stengiamės plėstis, jeigu galimybės leidžia. Kai atsiranda daugiau žemės, lengviau ir našesnę techniką įsigyti ar kokį objektą statyti“, – apie ateities planus kalba Andrius Pocius.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Norinčiųjų paramos – beveik trigubai daugiau
2024-11-12 -
Tvarkyti mėšlą nuo šiol paprasčiau ir lengviau
2024-11-12 -
Ką svarbu žinoti apie PVM deklaracijų patikrą
2024-11-11
Skaitomiausios naujienos
-
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Kyla grūdų supirkimo kainos
2024-10-18 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)