Pakruojis / Kupiškis / Skuodas / Marijampolė. Skirtingų rajonų ūkininkai sako, kad situacija žiemkenčių pasėliuose nėra vienoda, tačiau iš esmės nebloga. Tačiau dar tik retuose laukuose galima pradėti pirmuosius darbus.

Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas sako, kad žiema tikrai buvo palanki pasėliams. „Visi laukai peržiemojo 100 proc., bet žinodamas iš patirties, kad kovas labai klastingas mėnuo, pirmuosius pavasario darbus planuoju atsargiai.

Kol kas žiūrint į artimiausias orų prognozes, nieko blogo nematyti, ir nuotaika tikrai gera. Esu nustebęs, kad šią žiemą iškritus gausiam sniegui, laukai atrodo pakankamai sausi ir didelių užmirkimų nematyti“, – neblogą pasėlių būklę konstatuoja ūkininkas.

Jis priduria, kad dėl didelio sniego kiekio žieminių rapsų laukuose buvo galima dažnai matyti maisto ieškančių laukinių gyvūnų. Kol kas sunku įvertinti jų padarytą žalą, bet ji neturėtų būti labai reikšminga.

Kaip ir daugumos žemdirbių, taip ir G. Špakausko ūkyje, pirmieji darbai prasidės nuo azotinių trąšų bėrimo žieminių augalų pasėliuose. Toliau planuose – vasarinių augalų sėklos ruošimas pavasarinei sėjai, o jau tada žemės ūkio darbai įsisuks visu tempu.

Vasario mėnesį laukuose buvo matyti laukinių gyvūnų, po sniegu ieškojusių želmenų, paliktų pėdsakų – kol kas sunku įvertinti padarytos žalos dydį, bet kai kuriuose laukuose tokių nukapstytų duobių buvo gausu

Tręšti pamėgins jau šį savaitgalį

Kupiškio r. ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius oficialų pavasarinių darbų startą žada skelbti ateinantį pirmadienį. „Aštuntą ryto susirinks dvidešimt darbuotojų, iškelsime Lietuvos, Kupiškio ir ES vėliavas, sugiedosime giesmę „Lietuva brangi“ ir taip pradėsime naują sezoną. Dirbti žemę – tai didžiulė meilė ir atsakomybė“, – sako Z. Aleksandravičius.

Tiesa, gal jau šį savaitgalį, jei tik leis orų sąlygos, žieminių kviečių ir rapsų laukai bus pradėti tręšti kalcio amonio nitratu.

„Kai tik kažkada „Achema“ pradėjo gaminti KAN trąšas, su mokslininku Vytautu Mašausku darėme ūkyje tyrimus, rezultatai buvo geri, ir nuo tada būtent jas renkuosi pirmam tręšimui. Kai kurie sukioja pirštą prie smilkinio pamatę tokį ankstyvą trąšų bėrimą, bet tai lėtai tirpstančios trąšos, todėl vėliau išbėrus, jos nespėja ištirpti vos ne iki vasaros vidurio“, – paaiškina Z. Aleksandravičius.

Jis pasidžiaugia, kad dar lapkričio mėnesį pavyko užsipirkti trąšų labai palankiomis kainomis. Jei pirktų dabar, tektų mokėti 20–25 proc. brangiau. Atsikartoja žinomas rinkos dėsnis: kai tik pabrangsta grūdai, pavymui kyla ir trąšų bei kitų ūkininkavimui reikalingų prekių kainos.

„Pastebiu, kad šiemet labai staigiai senka vanduo, sausėja dirvos. Išsiliejęs upelis jau sugrįžo į savo vagą, o melioracijos grioviuose likę tik 20–30 cm vandens. Žiemkenčių pasėliai atrodo normaliai. Nepatikėsite, bet žiemą po sniegu atkasęs augalus, mačiau baltas šakneles – vadinasi, jie tęsė savo vegetaciją. Ar tikrai sėkmingai peržiemojo, parodys artimiausios savaitės“, – sako ūkininkas.

Iki dešimtuko trūksta visai nedaug

Skuodo r. ūkininkas Andrius Narmontas sako, kad kovo 2 dieną atidžiai apžiūrėjęs laukus jis žieminių kviečių būklę dešimtbalėje sistemoje įvertino 8–9 balais. Ko pritrūko iki dešimtuko?

„Pats esu kaltas, kad kviečiai nėra dar geresni. Sėja buvo vėlyva, rugsėjo 20–25 dienomis. Be to, sėju tik Skagen veislės kviečius, o šie kviečiai pasižymi savybe, kad labiau krūmijasi pavasarį, todėl natūralu, kad iš karto po žiemos pasėlio vaizdas atrodo blogesnis“, – aiškina A. Narmontas.

Sniego buvo pakankamai, nušalimų nėra, nebent atskiruose ploteliuose, kuriuos labiau gairino vėjas. Vėlyva sėja šiuo atveju apsaugojo ir nuo pelėsio išplitimo. Pasak A. Narmonto, kai kurių kaimynų laukuose, kur kviečiai buvo pasėti anksti, matyti, kad gali būti problemų su pelėsiu.

Žieminių rapsų ūkininkas jau kuris laikas nebeaugina – vietoj jų į sėjomainą įtrauktos garstyčios, kurios yra mažiau rizikingi augalai. Garstyčias jis augina sėklai.

A. Narmontas kol kas neskuba važiuoti į laukus su technika – dirvos gaila, kad nesusimintų, o ir atšalimą vėl meteorologai praneša. Skuodo rajone ne tik naktimis, bet ir dienomis žadama neigiama temperatūra.

„Pakasinėjau kviečių lauke – šaknelės dar nerodo prasidėjusios vegetacijos, taigi, nėra kur skubėti, spėsime patręšti“, – sako ūkininkas ir priduria, kad derlius skaičiuojamas tada, kai grūdai jau būna aruoduose.

Svarbu žinoti mineralinio azoto kiekį dirvose

LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas sako, kad situacija apkritai Marijampolės rajone nėra bloga, bet labai nevienoda atskiruose laukuose.

„Kviečiai peržiemojo geriausiai, ypač tie, kurie vėlyvesnės sėjos. Problematiškiau atrodo žieminiai miežiai ir kvietrugiai, kadangi prieš užsningant jie buvo stipriai išsikrūmiję, tai labiau nukentėjo, nes žemės buvo neįšalusi, o sniego danga stora. Žemesnėse vietose jau dabar matyti, kad bus žuvę, beveik visur lapai pažeisti įvairių ligų“, – pastebi S. Jundulas.

Žieminiai rapsai irgi atrodo skirtingai: vienuose laukuose išlindo iš po sniego su rudeniniais žaliais lapais, kitur gyvi likę tik augimo kūgeliai – lapų nėra. 

S. Jundulo nuomone, šiai dienai išvadas dėl sėkmingo ar nelabai peržiemojimo daryti dar ankstoka, nes orų prognozės nieko gero nežada: visą savaitę dar numatomos minusinės temperatūros naktimis. Kažkuo tręšti ar gaivinti pasėlių dar irgi negalima, nes augalų vegetacija dar neprasidėjusi. Belieka kantriai laukti.

„Mano nuomone, svarbu prieš pradedant tręšimą azotinėmis trąšomis, turėti pasidarius dirvožemio tyrimus: konkrečiai dabar – mineralinio azoto kiekį dirvožemyje. Tada žinosime, kiek mums dar reikia papildomai patręšti. Svarbus darbas yra ir sėklos ruošimas ar įsigijimas vasariniams augalams, nors jų plotai Suvalkijoje, kaip visoje Lietuvoje, dabar minimalūs, nes didžiąją dalį sėjomainos užima žieminiai augalai“, – sako Sigutis Jundulas.

MŪ inf.