Nėra mineralinio azoto tyrimų – nebus ir rekomendacijų
2021-03-04

Kaunas. Orai šyla, džiūsta dirvos. Neilgai trukus žemdirbiams reikės tręšti žiemkenčius ir žolynus azoto trąšomis. Tik štai klausimas, kokią trąšų normą rinktis, kol kas be atsakymo – mineralinio azoto dirvožemyje tyrimams lėšų neskirta.

Atrodo, kad prie visus Lietuvos regionus apimančių tyrimų ir jais paremtų tręšimo rekomendacijų pripratusiems žemdirbiams šį pavasarį teks nusivilti, nes Žemės ūkio ministerijos planuose lėšų mineralinio azoto stebėsenai neliko.

Kiekvieną pavasarį kyla greito ir tikslaus atsakymo reikalaujantis klausimas: ar daug nitratų yra dirvožemyje ir kokia azotinių trąšų norma tręšti augalus? Jei mineralinio azoto dirvoje randama daug, tuomet trąšų galima sutaupyti, o jei jo atsargos po žiemos sumažėjusios, tada trąšų reikės daugiau ir azoto normą teks didinti 20–40 kg/ha.

Dimedium 21 11 03

Šiemet atsakymo į klausimą, kokiomis azoto normomis reikėtų augalus tręšti po žiemos, LAMMC Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai neturi: nėra tyrimų – nėra ir prognozės. Kaip tik šiuo metu jau reikėtų imti dirvos mėginius ir visu pajėgumu organizuoti jų tyrimus, tačiau įprasto bruzdesio laboratorijoje nėra.

„Labai apmaudu, nes jau šiandien daugelis žemdirbių, kaip ir kasmet, klausia, kiek mineralinio azoto liko po žiemos? Sprendimas šiemet nevykdyti mineralinio azoto stebėsenos tyrimų yra sunkiai suprantamas, nes Vyriausybės programoje deklaruojamas dirvožemio išsaugojimas ir jo tyrimai.

ES numačiusi žaliąjį kursą ir siekį 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą. Nejaugi trąšų mažinimas bus vykdomas biurokratiškai – draudimais bei popieriuje? Nejaugi nevertinsime gamtos sąlygų ir realios padėties?“, – stebisi Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas prof. Gediminas Staugaitis.

Mineralinio azoto tyrimai dirvožemyje Žemės ūkio ministerijos užsakymu nenutrūkstamai buvo vykdyti nuo 2005 metų ir žemdirbiams atsakydavo į klausimą dėl tręšimo azoto trąšomis. Šie tyrimai buvo labai svarbi prognozė, nes visiems šalies žemdirbiams per labai trumpą laiką neįmanoma skubiai paimti dirvožemio ėminius, atlikti tyrimus ir gauti atsakymą. Be to, nėra ir tokių laboratorinių pajėgumų.

Penkiolika metų vykdyta stebėsena parodė, kad atskirais metais tuose pačiuose laukuose mineralinio azoto kiekis gali svyruoti 60 kg/ha ir didesniais kiekiais. Mineralinio azoto stebėsena yra būtina, nes ją taikant ne tik optimizuojamas augalų tręšimas azotu, bet sumažinama ir aplinkos tarša nitratais. Tokią stebėseną vykdo Lenkija, Vokietija ir kitos šalys.

Mokslininkų nuomone, šį pavasarį kaip tyčia visiškai neaišku, kiek mineralinio azoto gali būti likę dirvožemiuose, mat žiema nebuvo tipiška.

Rudenį mineralinio azoto dirvožemyje didelėje šalies dalyje buvo nedaug, o su tirpstamu gausiu sniegu nitratai turėjo migruoti kiek giliau, todėl jo neturėtų būti daug. Tačiau Vidurio Lietuvoje situacija kiek kitokia, ten mineralinio azoto atsargos rudenį buvo didelės. Ar jos per žiemą sumažėjo, be tyrimų pasakyti neįmanoma.

Situaciją dėl neskirto finansavimo mineralinio azoto tyrimams dirvožemyje paprašėme pakomentuoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Azoto stebėsenos duomenys turi ir gali būti surinkti įvedus privalomus tręšimo planus tręšiantiems mineralinėmis trąšomis. Keista, kad iki šiol toks reikalavimas buvo taikomas tik tręšiantiems organinėmis trąšomis. Augalininkystės skyriui yra duotas pavedimas parengti atitinkamą teisės aktą. Dirvožemio kokybės duomenys bus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslų centre.

Iš Valstybės biudžeto negalime finansuoti šių tyrimų, nes tyrimų prioritetai yra tinkamas pasirengimas įgyvendinti Europos žaliąjį kursą kaip integruotą Bendrosios žemės ūkio politikos 2023-2027 m. dalį“, – į portalo manoūkis.lt klausimą atsako žemės ūkio ministras K. Navickas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Orai