Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Ūkininkai nebegalės iš valstybės nuomotis žemės? Svarstoma ją paimti investicijų projektams
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Aplinkos viceministrei pareiškus, kad Lietuvoje beveik nėra laisvos valstybinės žemės investicijų projektams, Seimo Ekonomikos komiteto nariai abejoja, ar reikia steigti tokios žemės rezervo fondą. Kai kurie jų siūlo iš ūkininkų paimti jiems dabar nuomojamą žemę, kiti siūlo numačius saugiklius investuotojams sklypus suteikti be konkurso. 

Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimą, dėl kurio dabar diskutuoja Seimas, inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Komitetas Investicijų įstatymo pataisų svarstyme šią savaitę padarė pertrauką.  

„Neatskleistas visa apimtimi tikrasis pakeitimų tikslas. Neteigiu, kad mėginta klaidinti, bet jeigu turime išgauti tuos dalykus, nėra sąžiningas elgesys“, – komiteto posėdyje pareiškė Seimo narys Gintautas Paluckas. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Pasak jo, neįvertintos naujo teisinio reguliavimo pasekmės.  

Seimo narė Laima Mogenienė mano, kad formuojant tokį fondą valstybinę žemę galima paimti iš ūkininkų, kuriems dabar ji nuomojama. Ji, be kita ko, pasigedo informacijos, iš ko valstybinė žemė būtų paimama, jeigu ji dabar yra „įdarbinta“. 

„Galvoju, kad turime dar plačiau į tą paveikslą pažiūrėti, nes esant tokioms geopolitinėms rizikoms, karo sąlygoms, būtent žemės ūkis ir maisto gamyba yra ypač strateginė ir nacionalinį saugumą užtikrinanti ūkio šaka“, – tvirtino parlamentarė. 

Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, dabar „neįdarbintos“ laisvos valstybinės žemės beveik nėra. 

Dabar valstybinė žemė gali būti išnuomota ne ilgiau kaip 25 metams, vėliau nuomą galima pratęsti. 

„Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros komandos vadovės Virginijos Gelžinytės teigimu, dabar nėra ir įrankio, kaip valstybinę žemę išsaugoti ateities investicijoms.  

„Laisvos valstybinės žemės, tinkamos investicijoms, nėra arba tie plotai yra labai maži. Jeigu žemė atsiranda, ji keliauja į laisvos valstybinės žemės fondą automatiškai ir tada iš jo panaudojama tam tikriems tikslams, bet pagrindo, kad panaudotume investicijoms, nėra“, – komitete aiškino V. Gelžinytė.   

Pasak jos, investuotojai ilgai nelaukia, kol sklypas bus paruoštas: „Todėl pralaimime laike investicijas“. 

V. Gelžinytės teigimu, nuo 2024 metų sausio miestuose esanti valstybinė žemė pereina savivaldai, o kaimiškose teritorijose lieka Nacionalinės žemės tarnybos žinioje: „Rezervuoti investiciniams projektams žemę bus galima tik kaimiškose teritorijoje. Į miestų žemę nebus pretenduojama.“  

L. Mogenienė pasigedo garantijų, kad į valstybės lėšomis sutvarkytą infrastruktūrą investuotojas tikrai ateis. 

„Kokios garantijos, kad kažkokiu būdu išvystyta tokio sklypo infrastruktūra nežinant, kokiu tikslu ir koks investuotojas ateis, tam investuotojui tiks. O jeigu netiks?“ – klausė ji.  

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sako, kad valstybė įrengtų tik bazinę infrastruktūrą. 

„Tada kiekvienas investuotojas galutinai įsirengia, kaip jam reikia, o mes kalbame apie bazinę infrastruktūrą, kuri 95 proc. investuotojų yra tokia pati – kad būtų kanalizacija, elektra, kelias“, – kalbėjo viceministras.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonominės plėtros grupė vadovė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad sklypas būtų rezervuojamas penkeriems metams su galimybe pratęsti dar tiek pat. Pasak jos, speciali infrastruktūra konkrečiam investuotojui nebūtų įrengiama dėl valstybės pagalbos ribojimų.  

Seimo narys Mindaugas Skritulskas siūlo trumpinti žemės suteikimo procedūras dideliems investuotojams. 

Siūlo nerezervuoti valstybinės žemės 

G. Paluckas įsitikinęs, kad valstybinės žemės sklypų rezervuoti nereikia – jis siūlo numačius saugiklius investuotojui skirti sklypą ne konkurso tvarka.

Jis baiminosi, kad rezervacija gali per ilgai užtrukti – investuotojas nepradės žadėtos veiklos: „Kažkas ateina, pažada ir keturis metus nieko nedaro.“  

„Ar nepapulsime į tą situaciją, kai išnuomoji, sutartis būna padaryta ilgiems metams, nieko nevyksta ir ruošiasi, kaip ją (sutartį – BNS) dar perparduoti ar pernuomoti. Kaip nuo to pasisaugosime?“ – pridūrė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.   

Seimo narys Andrius Kupčinskas mano, kad nežinant nacionalinių reikmių panaudoti valstybinę žemę trečio žemės fondo kurti nereikia.  

„Pramonės parkai ir LEZ'ai ne visiškai užimti, teritorijos iki galo neišnaudotos, o mes dabar einame į kitas teritorijas ir jas rezervuojame“, – svarstė A. Kupčinskas.  

M. Skritulskas taip pat teigė, jog neaišku, kam kuriamas rezervacijos fondas.

„Nuosavybės atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs, todėl sklypai neturėtų tirpti, nykti, o teritorijos mažėti. NŽT funkcijos bus perduotos savivaldai ir tuos sklypus valdys savivalda, ji priiminės sprendimus. Bus konkurencija tam tikra tarp savivaldybių“, – aiškino parlamentaras. 

Pasak jo, tai rodo praktika – Mažeikių ir Naujosios Akmenės kova dėl investuotojo – baldų gamintojo.   

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investicijas, pataisomis siūloma sukurti naują valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris leistų rezervuoti žemę projektams dar nesant potencialaus investuotojo.

Valstybė galėtų rezervuoti tokius sklypus apdirbamosios gamybos, mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos investicijų projektams ne miestų ir miestelių teritorijoje.

Teigiama, kad tokių sklypų poreikis iki 2030 metų bus apie 1,3 tūkst. hektarų.

Šaltinis: BNS
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos