Kaunas / Pasvalys / Kupiškis. Didysis pavasario darbymetis čia pat, o kai kurie žemdirbiai jau prieš savaitę pradėjo tręšti žiemkenčių pasėlius. Augalai visą žiemą balansavo ant vegetacijos ribos, po truputį eikvojo maisto medžiagas ir dabar yra šiek tiek „nuvargę“, todėl tręšimo atidėlioti neverta.

Nors šalyje tvyro nežinia dėl virš šalies pakibusios koronaviruso grėsmės, portalo manoukis.lt kalbinti ūkininkai sako, kad bent jau kol kas jie yra nusiteikę ramiai ir daro visus susiplanuotus darbus.

Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas dar tik rengiasi pradėti pasėlių tręšimą, nors ne vienas jo kaimynystėje dirbantis ūkis jau spėjo patręšti laukus. „Mes dar nepradėjome, nes laukai drėgnoki, technika gali palikti per gilias provėžas. Savaitgaliui pranašauja truputį šalčio naktimis, tada manau susidarys geresnės sąlygos tręšimo darbams“, - svarsto R. Majauskas.

Kalio ir fosforo trąšų jis turi nusipirkęs iš rudens, kaip ir salietros, kuri rudenį buvo 15 eurų/t pigesnė negu dabar. Ūkininkas sako, kad visada stengiasi įsigyti lietuviškos salietros, nes yra pastebėjęs, kad jos kokybė būna geresnė.

„Trąšomis esu apsirūpinęs. Gal šiokių tokių problemų gali kilti tiems ūkininkams, kurie nusipirkę trąšas, jas laiko pardavusių įmonių sandėliuose ir į ūkį atsiveža tik atėjus metui tręšti. Karantino režimas gali daryti trikdžių logistikai, bet tikiu, kad jie bus sprendžiami. Kol kas darbams niekas netrukdo, štai ir šiandien į mano kiemą iš vienos įmonės buvo atgabenta sėkla. Žinoma, vairuotojas buvo su apsaugine kauke, visi laikomės rekomenduojamų atstumų, naudojame dezinfekcinius skysčius rankoms ir t. t.“, - pasakoja R. Majauskas.

Kai kuriuose laukuose dar šiek tiek per šlapia. Tačiau ir juose ūkininkai tikisi pradėti tręšimo darbus, jeigu naktimis pašals

Pasvalio r. ūkininkas Vilhelminas Janušonis pajuokauja, kad šiomis dienomis garsiai nuskambėjusiame Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukošenkos raginime sėsti į traktorius ir važiuoti į laukus, taip saugantis nuo viruso, yra logikos.

„Manau, žemdirbiai, ypač gyvenantys vienkiemiuose, gali jaustis saugiau už kitus visuomenės narius. Štai ir aš dirbu savo kieme, su niekuo nekontaktuoju. Darbuotojai šiuo metu atostogauja. Gal teks pirmuosius pavasario darbus be darbuotojų nudirbti. Jau prasideda purškimas nuo piktžolių, tręšimas, nes augalų vegetacija vyksta pilnu tempu“, - sako V. Janušonis ir priduria, kad derlių bet kuriuo atveju reikės užauginti.

Jis pasidžiaugia, kad trąšos jau prieš mėnesį atvežtos į ūkį, o herbicidus planuoja gauti per kooperatyvą „Šiaurės aruodai“, kurio narys yra. Taigi, reikalingais produktais apsirūpinta.

„Savaitę į priekį rodo gerą orą. Žemė mūsų krašte sunkesnė, tai mes tikrai vėliau pradedame darbus negu, pavyzdžiui, dzūkai, bet manau, kitos savaitės pabaigoje jau tikrai prasidės tręšimas, nes augalai prašo valgyti“, - svarsto ūkininkas.

Jo pastebėjimu, augalai visą žiemą po truputį vegetavo, vasaris buvo labai drėgnas, gausiai lydavo vos ne kiekvieną naktį, todėl žiemkenčiai dabar atrodo truputį nusigandę.

„Sakyčiau, nors žiema buvo švelni, bet stebuklų nebus, žiemkenčių pasėliai eiliniai. Dar neaišku, kaip juos paveiks ankstyvos pavasario šalnos, nes kyla pavojus sutrūkinėti sunkiose molingose žemėse augančių augalų šaknims“, - sako V. Janušonis.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius nusiteikęs pozityviai. „Lengviausia būtų raudoti, bet aš žinau labai gerą kinų patarlę: kelią įveikia einantis. Taigi, ir mes turime judėti į priekį su darbais. Štai ir dabar važinėju po laukus. Matau, kad augalai stipriai auga, rapsai prašosi azoto trąšų. Jau visą savaitę rytais, kol pašalę, tręšėme rapsus kalcio amonio nitratu (KAN). Šį pavasarį tai ideali trąša rapsams. Technika paruošta, trąšos, cheminės apsaugos produktai supirkti – esame pasirengę dirbti“, - sako Z. Aleksandravičius.

Būdamas Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininku, jis daug bendrauja su kolegomis ir sako pastebintis, kad žmonės yra nusigandę. „Stengiuosi nuraminti ūkininkus. Esame lyderiai kaimuose, į kuriuos turi lygiuotis kiti kaimo žmonės, todėl negalime palūžti. Visiems bus labai nelengva, bet privalome nepulti į paniką, o ramiai dirbti. Mūsų misija kilni – išmaitinti savo šalies žmones“, - sako Z. Aleksandravičius.

Jo žiniomis, danų, suomių, švedų ir kitų šalių ūkininkų laukai skęsta vandenyje, daugelis ūkių dėl perteklinės drėgmės vis dar nesugeba patręšti laukų, nes vasario mėnesį Europą merkė stiprūs lietūs. Taigi, niekam nėra lengva. Švelni žiema, o tiksliau nuo lapkričio iki kovo užsitęsęs ruduo, dar toli gražu nereiškia, kad bus geras derlius. Iki javapjūtės dar laukia ilgas kelias.

„Kreipsiuosi raštu į LŪS Kupiškio skyriaus narius ir prašysiu paremti mūsų rajono medikus. Nupirksime reikalingų daiktų, dezinfekcinių priemonių, chalatų. Tikrai nesam patys biedniausi ir galime padėti kitiems“, - apie gražią iniciatyvą baigdamas pokalbį užsiminė Z. Aleksandravičius.

MŪ inf.