Vilniaus r., sausio 12 d. Vilniaus rajone registruoti 4 485 ūkiai, vidutinė ūkio valda tesiekia 4,23 ha. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Liucijanos Binkevič, didžioji jų dalis - viso labo „popieriniai". Aktyvią žemės ūkio veiklą vykdo vos trečdalis visų registruotų ūkininkų.

Dar vieno trečdalio Vilniaus r. registruotų ūkininkų valdos nesiekia ir 1 ha. L. Binkevič įsitikinusi, kad šie „ūkiai" įregistruoti siekiant išvengti įprastai sodybos statyboms keliamų aukštų reikalavimų. Kai kurie vėliau tiesiog perregistruoja „ūkį" į namų valdą. Prieš keletą metų savivaldybės taryba buvo įvedusi reikalavimą, kad ūkį registruoti galima tik tuomet, kai jo plotas - ne mažiau 1 ha. Pasak L. Binkevič, nors šis sprendimas prieštaravo Ūkininko ūkio įstatymui, tačiau padėjo išvengti daugybės piktnaudžiavimo atvejų. Bet prieš porą metų priimti įstatymų pakeitimai nebeleidžia taikyti šio saugiklio.

„Atrodytų, mūsų ūkininkams situacija labai palanki - jie įsikūrę šalia tokios didžiulės rinkos. Tačiau pasigirti galime nebent oficialia statistika, iš tiesų užsiimančių žemės ūkio veikla - vos trečdalis", - sako L. Binkevič. Ūkininkavimą šalia sostinės smarkiai apsunkina išaugusi žemės kaina. Tame pačiame kaime žemės kainos kartais skiriasi kelis kartus. L. Binkevič pasakoja, kad, pavyzdžiui, Paberžėje (apie 27 km nuo sostinės) viename kaimo gale prašoma 7 tūkst. Lt/ha, kitame - 25 tūkst. Lt/ha. Tad plėstis ūkininkams sudėtinga. Stambiausias rajono ūkininkas, su sūnumi ūkininkaujantis apie 800 ha plote, savos žemės teturi vos 30 ha. Sudėtinga ir norintiems išsinuomoti žemės, mat savininkai, prisiklausę sėkmės istorijų, laukia neregėtai dosnių pirkėjų ir nenori niekam įsipareigoti. Kol tokių neatsiranda, žemės paliktos nenaudojamos, apleistos. Senas skaudulys - dar negrąžintos žemės.

Sugriežtėjus NMA kontrolei atsisijojo daug deklaruotojų. Iš 14 538 regione esančių žemės ūkio valdų, pernai deklaracijas teikė apie trečdalis. Prieš keletą metų bandančių laimę buvo dvigubai daugiau.

Gyvulininkystės ūkių nykimo tendencija aktuali ir Vilniaus rajonui. Kiaulių žmonės beveik neaugina, galvijų augina vos po keletą, dažniausiai - savo poreikiams. Vidutiniškai augina po 2 galvijus: 2 983 augintojai augina 6 155 galvijus. Pieno kvotas turi 952 rajono ūkininkai, tačiau stambių pienininkystės ūkių (turinčių apie 100 karvių) - vos 4. Nesant galvijų, dideli pievų plotai veši neganomi ir nešienaujami, dirvonuoja. Neretai tokie plotai „tvarkomi" necivilizuotais metodais - pavasarį tiesiog padegami. Apleistose pievose veši Sosnovskio barštis, kuris nežabojamas kasmet užkariauja vis didesnes teritorijas. L. Binkevič tikisi, kad daugiau tvarkos įneš ateityje planuojama nuostata, kad apleistų žemių savininkams nebus taikomos mokesčių už žemę lengvatos.

MŪ inf.