Kaunas. Pabrangus trąšoms, žemdirbiams svarbus kiekvienas azoto kilogramas. Tad ūkininkaujantiems Vakarų ir Vidurio Lietuvoje gera žinia – jo šiais metais ten susikaupė daugiausia.

LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad šį rudenį mineralinio azoto (N_min) 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje žemės ūkio naudmenose vidutiniškai sukaupta 53,5 kg/ha.

Kiekiai labai skiriasi atskiruose šalies regionuose. Vakarų ir Vidurio Lietuvos dirvožemiuose N_min susikaupė daugiau ir, vertinant šiuo metu jo esamą kiekį dirvožemyje, azoto trąšų pavasarį bus galima pataupyti.

Ypač mažai N_min buvo Rytų Lietuvoje – 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje jo rasta vidutiniškai 38,4 kg/ha, kai Vakarų ir Vidurio Lietuvoje atitinkamai 56,2 ir 67,8 kg/ha. Tam įtakos turėjo keletas veiksnių: šiame regione vasarą iškritęs didelis kritulių kiekis (net 292 mm, pvz., Vakarų Lietuvoje – 163 mm), lengva dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas.

Dėl meteorologinių sąlygų įtakos mažiau nei įprasta šį rudenį N_min nustatyta ir derlingose Suvalkijos žemėse (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.).

Vidurio ir Vakarų Lietuvoje, išskyrus kalvotąją Žemaitijos dalį, vyraujantys N_min kiekiai sudaro 50–80 kg/ha, o pasėtų žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose – 60–90 kg/ha.

Šių metų rudenį N_min gerokai daugiau rasta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje nei gilesniame. Pavyzdžiui, vidutiniškai Lietuvoje 0–30 cm sluoksnyje jo yra 41,1 kg/ha, 30–60 cm – 15,5, o 60–90 cm – 14,5 kg/ha.

Vertinant N_min kiekį 0–60 cm sluoksnyje pagal augintus augalus, mažiausiai jo nustatyta daugiamečių žolių plotuose – 30,7 kg/ha, po buvusio vasarojaus – 34,9, po kaupiamųjų ir kukurūzų – 35,6, o po žiemkenčių bei esamuose žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose gerokai daugiau – atitinkamai 52,6 ir 69,1 kg/ha.

Šį rudenį Vidurio Lietuvoje buvo 13 proc. aikštelių, kuriose N_min 0–60 cm sluoksnyje nustatyta labai daug (daugiau 105 kg/ha). O tai gerokai mažiau nei ankstesniais tyrimų metais, kai jos sudarydavo penktadalį ar net ketvirtadalį. Tai rodo, kad 2022 m. augalų vegetacijos metu azotu tręšta saikingiau. Tyrimai taip pat parodė, kad 65–90 proc. N_min sudaro nitratinis azotas, o 0–60 cm sluoksnyje jo vidurkis yra 78 procentai.

Šiuo metu žiemkenčių ir žieminių rapsų pasėlių būklė daugelyje šalies vietovių gera – augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir augalams dirvožemyje N_min pakanka.

Prognozuojant, kiek N_min dirvožemyje bus pavasarį, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje ir Suvalkijoje (Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.) jo kiekiai nepadidės.

Šaltuoju metų laikotarpiu augalinių liekanų mineralizacija dirvožemyje vyksta lėtai, o nitratų išsiplovimas į gilesnius sluoksnius, kai žiema šilta ir be pašalo, yra didelis. Todėl šiuose regionuose bus labai svarbus savalaikis pavasarinis tręšimas azotu, kad ir nedidele norma.

Pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, azoto trąšų norma turėtų būti skaičiuojama pagal planuojamą augalų derlių konkretaus lauko sąlygomis ir po žiemos dirvožemyje likusį N_min kiekį.

Įprasta, kad azoto trąšų norma planuojamam augalų derliui skaičiuojama, kai N_min kiekis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje yra 50 kg/ha. Jei nustatytas didesnis kiekis, iš jo atėmus šią reikšmę gaunamas kiekis, kurį galima sutaupyti nuo apskaičiuotos azoto normos. Vienu atveju ji bus 10, kitu gali siekti ir 40 kg/ha azoto. Tai gana nemažai.

Svarbu sulaukti žiemos, kurios eiga ir meteorologinės sąlygos parodys, kiek N_min dirvožemyje liks ateinančių metų pavasarį. Vakarų ir Vidurio Lietuvos regionuose žemdirbiams vertėtų anksti pavasarį patiems imtis iniciatyvos ir atlikti N_min tyrimus dirvožemyje. Tai turėtų atsipirkti su kaupu.

Dalyje surinktų dirvožemio ėminių nustatytas mineralinės sieros (S_min.) kiekis. Šis rodiklis svarbus tuo, kad dirvožemyje jos trūkstant (kai yra mažiau nei 10 kg/ha) augalai prastai pasisavina azotą. Tai ypač svarbu rapsams ir intensyviai auginamiems žieminiams bei vasariniams javams.

Mineralinės sieros kiekiai divožemiuose pagal rajonus

Kaip parodė tyrimai, šį rudenį dirvožemyje S_min kiekiai yra vidutiniai, kiek daugiau jos tik Vidurio Lietuvoje. Kokie S_min kiekiai liks dirvožemyje po žiemos, parodys ateinančių metų pavasariniai tyrimai.

Mineralinio azoto kiekiai divožemiuose pagal rajonus

Mineralinio azoto (N_min) ir mineralinės sieros (S_min) stebėsena šalies dirvožemiuose atlikta LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje šį rudenį (ŽŪM užsakymu).

Spalio pabaigoje išanalizuota 800 N_min ir 400 S_min dirvožemio ėminių, surinktų daugiau kaip iš 200 tyrimų aikštelių. N_min kiekiai įvertinti atskiruose šalies regionuose po augančių ir augintų augalų.