Varėnos r. Antrą dešimtmetį Varėnos r. topinambus auginantis Petras Tiknevičius tikina, kad ši nereikli ir vertinga daržovė pati tinkamiausia kultūra pradedančiam ūkininkui - augalo gyvybingumas kompensuoja klaidas ir žinių stygių.

Anot Vytauto Didžiojo  universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorės profesorės dr. Elvyros Jarienės, topinambai į Europą iš Šiaurės Amerikos buvo atvežti XVII a. pradžioje, o Lietuvą pasiekė XIX a.

Per praėjusį šimtmetį ši daržovė pas mus paplito gana plačiai, tačiau netapo tokia mėgstama kaip bulvė. 1998 metais topinambai buvo atrasti tarsi iš naujo – ir jų naudingosios savybės, ir jie patys kaip augalas. Nuo to laiko ūkininkai vėl pradėjo juos auginti. Prieš pora metų buvo deklaruota 100 hektarų auginamų topinambų. Jais domisi ir verslas.

Geidukonių kaime, Varėnos rajone, ūkininkaujantis P. Tiknevičius įsitikinęs, kad nors topinambai ir nėra populiarūs kaip kitos mūsų pamėgtos daržovės, juos realizuoti galima. Reikia tik sumanumo ir išsiaiškinti, ko nori vartotojai, kokių produktų trūksta rinkoje.

Pasiūlymas pasiteisino

„Kiek atsimenu, topinambai visada augo mūsų sode, bet buvo užmiršti. Jie mums netrukdė ir mes jiems netrukdėme. Kada pirmą kartą paragavau, negalėčiau net pasakyti“, – sakė ūkininkas.

Ekologiškai auginti topinambus ir iš jų gaminti traškučius bei miltus P. Tiknevičiui pasiūlė mama. Tokia idėja vyrui iš pradžių nebuvo labai patraukli, bet jis nusprendė pabandyti. Iš garsiausio Lietuvos topinambų augintojo Povilo Gumbelevičiaus nusipirko dvi tonas stiebagumbių ir užsodino jais hektarą.

„Labai greitai tapo aišku, kad mama buvo teisi, jos verslo idėja pasiteisino“, – džiaugėsi P. Tiknevičius, šiandien topinambus auginantis 4,5 ha plote.

Topinambų realizacija nėra lengva, tačiau sumanus ūkininkas greitai rado, kur juos parduoti. Prekiauja ir kaip sėkline medžiaga, tačiau didžiąją dalį užauginto derliaus parduoda perdirbęs.

„Nuplautus topinambus supjaustome riekelėmis, išdžioviname specialiose džiovyklėse ir sumalame. Miltus perka kepyklos ir deda į įvairius kepinius, Šiaurės Lietuvos mokyklose vaikams kepama sveikesnė duona“, – pasakoja ūkininkas.

P. Tiknevičiaus neabejoja, kad topinambų realizavimo būdų tikrai yra, reikia tik šiek tiek sumanumo. Jais galima gyvulius šerti, džiovintus stiebus supresavus galima naudoti kaip kurą, žiedadulkės patinka bitėms.

Nereiklūs ir gyvybingi

Nuo 2009 metų topinambus auginantis P. Tiknevičius tvirtina, kad ši daržovė labai gyvybingas augalas, galintis augti net ir skurdžiuose dirvožemiuose.

„Jie gali augti be cheminės apsaugos, patys nugali visas piktžoles. Vieną kartą pasodini, o nukasus derlių, lieka labai maži gumbeliai su šaknelėmis, iš kurių užauga naujas derlius. Tai labai patogus augalas pradedančiam ūkininkauti: tarkime, padarysi kokią klaidą ar nesuspėsi iškasti, nuostolių nepatirsi. Tik siūlyčiau pasirinkti sklypą, kuriame kitus metus nebus auginamos kitos kultūros, nes metus dvejus reikės juos naikinti“, – pastebėjimais dalinasi ūkininkas.

Topinambai sodinami kaip bulvės su sodinamąja. Galima ir į išartas vagas sumėtyti  stiebagumbius, po to užvagojant arba akėčiomis užlyginant.

Kuo topinambai žavi P. Tiknevičių? Anot ūkininko, tai gydomasis augalas, kurį valgydamas gali sveikatą pataisyti, savo skoniu primenantis saulėgrąžas ir riešutus. Priežiūra nesudėtinga, gali sodinti ir kasti tiek rudenį, tiek pavasarį.

Nuimti derlių taip pat nesudėtinga. Rudenį, kai stiebai sudžiūsta, juos galima nudaužyti su bulvių stiebų kapokle, trimeriu nupjauti. Nukasimas irgi greitas – su bulvių kasamąja arba bulvių kombainu.

Gražiais geltonais žiedais žydinti daržovė malonus reginys akiai

Dominuoja veislė „Sauliai“

P. Tiknevičiaus ūkyje didžiausią plotą užima lietuviška topinambų veislė Sauliai, vienintelė veislė, pražystanti mūsų klimato sąlygomis ir užauginanti didžiausią derlių. Pirmais metais iš vieno pasodinto stiebagumbio ūkininkas iškasdavo po 30 įvairaus dydžio stiebagumbių. Vėliau derlingumas kiek sumažėjo. Saulių trūkumas –  nelygus paviršius, jų šakniagumbiai savo išvaizda primena imbiero šaknį.

Ūkininkas dar augina lenkiškas veisles: Rubik - apvalainos formos šakniagumbius, turinčius baltos spalvos žievę, ir Albik, auginančius pailgus, baltus šakniagumbius.

Iš vieno hektaro P. Tiknevičius prikasa tris tonas topinambų. „Kiek iškasu, tiek parduodu, tačiau kasmet viso ploto nenukasu. Apie pusė jo lieka“, – pasakojo ūkininkas.

P. Tiknevičiaus nuomone, tai, kad topinambai nėra labai populiarūs, ko gero, lemia valgymo tradicijos ir įpročiai. „Nuo mažens mes įpratę valgyti tradicines uogas, vaisius ar daržoves – braškes, avietes, kriaušes, obuolius ar bulves. Šie stereotipai vis dar gajūs“, – sako kokybės vadybos magistro išsilavinimą turintis P. Tiknevičius.

Be topinambų P. Tiknevičius augina ir grūdines kultūras, energetinius gluosnius biokurui, mišku apželiančią žemės ūkio paskirties žemę paruošia žemdirbystei. Jo ūkis - 67 hektarai.

Topinambus Petras Tiknevičius kasa rudenį, nes pavasarį jie labai anksti pradeda vegetaciją

Cheminė sudėtis skiriasi

Anot profesorės dr. E. Jarienės, nors topinambai ir vadinami žieminėmis saldžiosiomis bulvėmis, jų cheminė sudėtis nuo bulvių iš esmės skiriasi, tai visiškai skirtingas augalas. Topinambai priklauso graižažiedžių  šeimai, saulėgrąžų genčiai, tarp rankų sutrynus žiedų lapelius, pasklinda kvapas labai panašus į saulėgrąžų, panašūs ir eteriniai aliejai, kvapiosios medžiagos. Kvape kaip sudedamoji dalis yra rasta motinos pieno kvapo.

„Topinambai, skirtingai nei bulvės, neturi krakmolo. Vietoje jo topinambuose dominuoja inulinas, leidžiantis sėkmingai peržiemoti. Inulino dedama į kai kuriuos produktus, kad  sureguliuotų cukraus kiekį žmogaus organizme.

Savo sudėtyje topinambai turi baltymų, angliavandenių, gliukozės, fruktozės, netgi nedidelį kiekį riebalų (dominuoja polinesočiosios ir mononesočiosios rūgštys), suteikiantį specifinį kvapą. Yra mikro- ir makroelementų, reikalingų organizmo fiziologinėms funkcijoms užtikrinti. Kadangi nėra krakmolo, todėl palyginti su bulvėmis, jie yra mažiau kaloringi, turi ląstelienos, dėl to tinka dietininkams“, – aiškino profesorė dr. E. Jarienė.

Kada geriausia kasti

Kada kasti topinambus rudenį ar pavasarį, reikėtų rinktis atsižvelgiant į tai, kokios daržovės savybės turėtų dominuoti.

Remdamasi tyrimais, mokslininkė sako, kad inulino stiebagumbiuose daugiau būna rudenį, o pavasarį jie ženkliai saldesni, nes juose yra daugiau gliukozės ir fruktozės. Sergantys diabetu turėtų kasti vėlų rudenį, kada daugiau inulino.

Topinambų veislė „Sauliai“ yra derlingiausia ir vertingiausia iš Lietuvoje auginamų veislių

„Mikroelementų kiekis topinambuose taip pat priklauso nuo kasimo laiko ir veislės. Sauliai prisitaikę augti Lietuvos sąlygomis. Mano manymu, jie yra vertingesni, lyginant su įvežtinėmis veislėmis, sukurtoms tam tikriems tikslams, tarkime techniniams reikalams. Sauliai labiau tinka maistui visais aspektais.

Geriausia juos vartoti šviežius arba gerti sultis (išspaudų nereikia išmesi, o sudėti į kepinius), tačiau vertingi ir džiovinti topinambai bei jų miltai. Sudžiovintus augalų žiedus galima užplikyti vandeniu ir gerti kaip arbatą, miltelius užbarstyti ant įvairių salotų arba dėti į kitus patiekalus“, – pataria mokslininkė.  

Profesorės dr. E. Jarienės nuomone, topinambai labai naudingi augalai, todėl reikia skatini jų vartojimą. Už bulves jie pranašesni ir mažesnės priežiūros poreikiu, dėl savo unikalios struktūros nesunkiai ištveria 30 laipsnių šaltį, gerai auga tiek lengvesniame, tiek sunkesniame dirvožemyje. Ištyrus dirvožemį ir patręšus trūkstamais elementais, galima užauginti įspūdingą topinambų derlių, neabejoja mokslininkė.

MŪ inf.