Varėna. Nors topinambais užsodintų plotelių neretai galima išvysti sodininkų mėgėjų daržų pakraščiuose, iki šiol tai viena rečiausių mūsų šalies ūkininkų auginamų daržovių. Beveik dešimtmetį topinambus auginantis Petras Tiknevičius tikina, jog tai viena nereikliausių daržovių, kuriai nebaisūs jokie klimato siurprizai. Vis tik, nors šie augalai turi daug gerų savybių, pasak augintojo, vietinėje rinkoje nišą rasti dar gana sudėtinga.

Prieš dešimtmetį ūkininkauti nusprendęs Petras Tiknevičius nepabūgo pradėti nuo topinambų ir energinių gluosnių. Vilniuje gyvenantis vyriškis tuomet įsigijo keletą hektarų žemės Varėnos rajone.

Kauno technologijos universitete kokybės vadybininko specialybę įgijęs P. Tiknevičius sako, kad, nors įgyta specialybė su žemės ūkiu nėra glaudi, iš dalies juk mes visi su šia sritimi susiję - žemės ūkio produktus ne tik vartojame, bet ir turime sodus, kaimus, kur dalį produkcijos pasigaminame patys.

Topinambų ateitimi tiki

„Kai atsirado noras griebtis verslo, pamaniau, kad žemės ūkis man bus tinkamiausia sritis. Be to dar ir su specialistais, kitais ūkininkais tariausi", - apie apsisprendimą pasakoja P. Tiknevičius.

Pirmuosius keletą hektarų įsigijo 2008 metais. Juos apsodino energiniais gluosniais. O po metų 6 ha plotas jau buvo paruoštas topinambų sodinimui.

„Topinambus auginti buvo mano mamos idėja. Ji ne tik mane įkalbinėjo, bet ir argumentavo, kad tai viena ištvermingiausių daržovių, ypatingos priežiūros nereikalaujanti", - pasakoja Petras Tiknevičius

Anot P. Tiknevičiaus, topinambai - ir maistas, ir vaistas, ir pašaras gyvuliams. Ši daržovė puikiausiai tinka ligoniams, sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Tačiau ūkininkas teigia, kad ne tik susirgus topinambus reikėtų į savo racioną įtraukti, bet ir norint išvengti ligų.

P. Tiknevičius sako ne tik nė karto nepasigailėjęs, kad užsiėmė nepopuliaria augalininkystės šaka, bet topinambų plotus po truputį didina. Šiemet jiems dar pusę hektaro skyrė.

Gyvybingas augalas

Ūkininkas vadina topinambus „super gyvybingu augalu". Juk bulvių augintojai rudenį nukasę derlių, pavasarį vėl sėklą į dirvą terpia. O topinambų lauką gali pavasarį, kuomet visi ūkininkai sėja susirūpinę, aplenkti - mat iškasus gumbus, lieka mažos šaknelės, kurios ir užaugina naują derlių. Ir taip metai iš metų jie patys vienoje vietoje auga, galima pavadinti, natūraliai.

„Pats praktiškai dar neišbandžiau, nes tiek laiko nuo pasodinimo nepraėjo, tačiau teko skaityti mokslinėje literatūroje, jog vienoje vietoje topinambai puikiausiai dera trisdešimt metų", - sako pašnekovas.

Anot topinambų augintojo, ši daržovė dar vieną ūkininkui palankią savybę turinti. Topinambai sugeba net dirvą patys susismulkinti iki tokios struktūros, kuri palanki jų augimui. Net ir piktžoles patys nugalėti įstengia.

„Nors žemdirbystė yra viena iš rizikingiausių verslo šakų, topinambai šiuo atžvilgiu yra išimtis. Juos auginti bėdų nėra. Galima net dirvos labai kruopščiai neruošti prieš pirmąjį sodinimą. Aš ir pats esu išbandęs, kad net į velėną pasodinti gumbai neprapuola, suskaido ją patys", - tikina pašnekovas.

Tačiau perspėja, kad šis topinambų išskirtinumas iš kitų kultūrų verčia ūkininką gerai apgalvoti prieš užsiimant jų auginimu. Mat toks kultūros gyvybiškumas gali pakišti koją nusprendus jų atsisakyti. Dirvoje juos bus labai sunku išnaikinti.  

Tiks bulvėms skirta technika

P. Tiknevičius sako, kad topinambų sodinimui, priežiūrai ir kasimui nereikia išskirtinės technikos - tai, kas tinka auginant bulves, pravers ir topinambų lauke.

„Galima sodinti bulvių sodinamąja. Tik tuomet reikėtų užkimšti kas antrą kaušelį, kad būtų didesni tarpai. Arba, suvagojus dirvą, rankiniu būdu sėklą išmėtyti. Po to arba suvagojama, arba akėčiomis užlyginama. Vasarą apkaupiama", - pasakoja apie sodinimo technologiją.

Tarpai tarp vagų tokio pat pločio kaip ir bulvių - 70 cm. Šakniagumbiai į vagas mėtomi šiek tiek rečiau nei bulvės - 35-45 cm atstumu.

Peržiemoję dirvoje dar skanesni

Ar nekelia papildomų rūpesčių derliaus nuėmimo metu stori topinamų stiebai?  P. Tiknevičius patikina, kad prie disko pririšus tris grandines ir traktoriumi per lauką pravažiavus, stiebai nesunkiai išdaužomi. Be to, rudenį, vegetacijai į pabaigą einant, stiebai tokie tvirti jau nebūna.

Ūkininkas pasakoja, jog derliaus nuėmimas net į pavasarį neretai persikelia. Rudenį nukasa tiek, kiek planuoja artimiausiu metu realizuoti. O pavasarį žemėje peržiemoję topinambų šakniagumbiai dar skanesni ir saldesni būna. Be to, jie tuomet dar didesnę vertę įgyja - vis tik pirma šviežia daržovė. Trąšų ūkininkas sako naudojantis, bet labai ekonomiškai.

Nori parduoti - turi pats populiarinti

Anot jo, nors nuo problemų auginant topinambus neišsisuksi, tačiau jos ne su nepalankiomis oro sąlygomis susijusios, prieš kurias ūkininkas yra bėjėgis, o daugiau su rinka. Tačiau teigia, jog tiek daug gerų savybių turintį produktą ir pačiam malonu populiarinti, ir pirkėjai džiaugiasi atradę topinambų šakniagumbius ar iš jų pagamintus miltus bei traškučius.

Mat didžiąją dalį užaugintos produkcijos P. Tiknevičius perdirba. Kadangi pats tam tinkamos įrangos neturi, perka paslaugą.

„Pernykštį derlių visą pardaviau. Galima teigti, kad topinambas, kad ir pamažu, bet atrandamas mūsų vartotojų", - sako ūkininkas.

Tačiau, jo nuomone, tai ne ta daržovė, kurios didelius kiekius gali turguje realizuoti. Prekyba labiausiai suaktyvėjo pasiskelbus internete. Mat tuo pačiu ir informacijos apie naudingąsias topinambų savybes gali pateikti.

„Topinambų valgymo papročių dar nėra. Perka ieškantieji sveiko maisto, besidomintieji naujovėmis. Tiesa ir tai, kad topinambai ir iš iš jų pagaminti produktai laisvina vidurius, vienų vertinama kaip pliusas, kitiems gerokai kliūna", - svarsto pašnekovas.

Pagiriamasis mokslininkų žodis

„Pastaruoju metu didėja žmonių dėmesys sveikai gyvensenai, ekologiškiems maisto produktams, augalinės kilmės vaistams. Didėja ir paklausa natūralių produktų. Mažiau žinomų augalų auginimas jau tampa perspektyviu verslu. Ne išimtis ir topinambai, kurie Lietuvoje žinomi kaip vertinga daržovė, tačiau nėra plačiai auginami. Auginti lengva, bet realizuoti ne", - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė. 

Ji topinambus taip pat apibūdino kaip nereiklius auginimo sąlygoms daugiamečius žolinius augalus. Per vieną vegetaciją augalas išaugina įvairios formos gumbus ir aukštus antžeminius stiebus. Produktyviai gali būti panaudojamas visas augalas.

„Nors topinambų panaudojimo galimybės yra didelės, tačiau jie dar tik pripažinimo kelyje. Tam reikia ir laiko, ir žinių", - pripažįsta Nijolė Maročkienė

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad auginant pramoniniu būdu, labai svarbu atsirinkti perspektyvias veisles. O jų ne tiek ir daug. Augintojams tenka rinktis įvežtines veisles.

Sodininkystės ir daržininkystės institute vykdant augalų individualią atranką ir įvertinus ūkinio vertingumo rodiklius, 2008 m. buvo suteiktas topinambų lietuviškos veislės Sauliai statusas. Šiuo metu institute ir toliau vykdomi bandymai, siekiant ištirti morfologinių požymių raišką, įvertinti klonų stabilumą, biocheminę sudėtį, vykdyti vertingų individų atranką, formuoti populiaciją.

Pašnekovės nuomone, topinambai turėtų surasti nišą mūsų krašte. „Jie nėra reiklūs dirvožemiui, pakankamai atsparūs ligoms, kenkėjams ir gerai žiemojantys Lietuvos klimato sąlygomis. Ši daržovė turėtų užimti didesnius plotus ir galėtų būti plačiau naudojama maisto, vaistų ir kuro pramonėje", - sako ji.

MŪ inf.