Tikslus ir tvarus ūkininkavimas – neišvengiamas
2019-05-15
Į esančias sėjomainų rotacijas, pavyzdžiui, vietoj kukurūzų, įtraukus pupas, jau po trejų metų pastebima, kad jos labai teigiamai keičia dirvožemį.

Akademija (Kauno r.). Dabar vis daugiau kalbama apie tvarųjį ūkininkavimą, kuris apima tausojamąjį žemės dirbimą, tiksliąsias agrotechnologijas ir kitokius žemdirbystės, aplinkosaugos aspektus. Įvairius šios srities tyrimus atliekantys mokslininkai teigia, kad pažangūs mūsų ūkiai irgi jau pasirengę ūkininkauti tvariai ir savo ūkiuose diegia vis daugiau tausojamųjų, tiksliųjų agrotechnologijų elementų.

VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) profesorius dr. Kęstutis Romaneckas sako, kad mūsų ūkių artimiausių dviejų dešimtmečių ateitis yra neariamoji žemdirbystė.

„Tai gali būti giluminis purenimas, skutimas noraginiais ar lėkštiniais skutikliais ir pan. Esu arimo priešas, nes plūgas yra arime esančių piktžolių sėklų maišymo ir ūkininko darbo broko slėpimo mašina. Suarus žemę tam kartui viskas „paslepiama“, bet po to dar didesnės problemos išryškėja kitais metais.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Plūgas morališkai paseno nuo savo pagaminimo datos. Dabar neariamajam ar minimaliam žemės dirbimui jau yra visa aibė technikos. Aišku, renkantis, kokiu būdu ir kaip įdirbti dirvas, reikia atsižvelgti į konkrečias sąlygas. Pavyzdžiui, ne visuose laukuose galima taikyti tiesioginę sėją. Mūsų ūkiuose dirbant žemę pagrindinis uždavinys yra laiko taupymas ir ekonomika. Pavasarį reikia spėti viską pasėti optimaliu laiku, kuris yra ribotas. Todėl neariamasis žemės dirbimas vis labiau populiarės. Pirmiausiai dideliuose ūkiuose. Jau ir dabar juose retas ūkininkas laukus aria“, – įsitikinęs dr. K. Romaneckas.

Kęstutis Romaneckas sako, kad mūsų ūkių artimiausių dviejų dešimtmečių ateitis yra neariamoji žemdirbystė

Tačiau mokslininkas įspėja žemdirbius, kad neariamųjų technologijų privalumai laukuose išryškėja ne iš karto. Prireikia kantrybės ir kelerių metų nuoseklaus darbo. Pavyzdžiui, viename ūkyje vykdytas eksperimentas parodė, kad atsisakius arimo, dirvožemio savybės, net spalva, pasikeitė tik po trejų metų lėkščiavimo.

K. Romaneckas pabrėžia, kad tausojamoji žemdirbystė pasiteisina, kai viskas padaroma optimaliu laiku ir kokybiškai. Pavyzdžiui, tie ūkininkai, kurie nesupranta, kad po derliaus nuėmimo ražienas būtina nuskusti laiku, negali tikėtis gerų rezultatų.

Lygino juostinės ir įprastinės sėjos technologijas

Užsienio mokslininkai nustatė, kad taikant juostinio žemės dirbimo technologijas gaunama ekonominė nauda, saugoma dirva ir aplinka. Šiuo dirvų dirbimo ir sėjos būdu vis labiau domisi ir mūsų šalies ūkininkai. VDU ŽŪA mokslininkai atliko tyrimus, kur palygino juostinio ir įprastinio žemės dirbimo bei sėjos technologijas. Mokslininkai dirbo su eksperimentine pačių suprojektuota juostinio žemės dirbimo mašina, turinčia dvidiskius nužertuvus ir gilaus purenimo kaltinius noragėlius. Ja įdirbtoje dirvoje buvo auginamos pupos.

Šių tyrimų duomenis pristačiusi dr. Kristina Lekavičienė sako, kad juostiniu būdu įdirbant žemę pavyko paruošti gerai technologinius reikalavimus atitinkančią sėklų guoliavietę. Tuo tarpu įprastinės sėjos būdu paruoštos sėklų guoliavietės agregatai ne visiškai atitiko technologinius reikalavimus.

Kristina Lekavičienė sako, jog tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai sutampa – taikant juostinę sėją gaunamas didesnis derlingumas negu įprastinėje technologijoje.

Pasak K. Lekavičienės, eksperimentinių tyrimų duomenys parodė, kad dėl didesnio tarpueilio pločio juostinėje sėjos technologijoje pupų pasėlio tankumas buvo 22 proc. mažesnis, bet ankščių skaičius kvadratiniame metre buvo apie 20 proc. didesnis negu įprastinės sėjos technologijoje. Didesnis ankščių skaičius lėmė, kad pupų derlingumas juostinėje sėjos technologijoje buvo apie 22 proc. didesnis negu auginant pupas įprastiniu būdu. Tad tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai sutampa – taikant juostinę sėją gaunamas didesnis derlingumas negu įprastinėje technologijoje. Užsienyje juostinis žemės dirbimas ir sėja dažniausiai taikoma auginant kukurūzus, cukrinius runkelius ir kt. panašius augalus.

Šis tyrimas ŽŪA tęsiamas toliau, bus vertinami juostinės sėjos energetiniai ir ekonominiai aspektai. 

Keisti agrotechnologijas verčia dirvožemio degradacija

Tokie žemės įdirbimo ir sėjos būdai kaip juostinis, minimalus yra laikomi tvariais, padedančiais išlaikyti dirvožemių derlingumą. Kodėl jie tampa vis aktualesni? Prof. K. Romanecko teigimu, keisti žemės dirbimo būdus pirmiausiai verčia dirvožemių degradacijos procesai. Taip pat aktualus ir energijos bei lėšų taupymas.

„Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje daugėja eroduotų dirvožemių. Pasaulio mastu dėl įvairių priežasčių kasmet netenkame net 2 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Mūsų šalyje net 70 proc. dirvožemių yra pažeisti vienokios ar kitokios erozijos. Prieiname aklavietę. Nėra kitos išeities, kaip tik stengtis dirvų būklę atstatyti“, – teigia K. Romaneckas.

Kaip vieną iš augalų, nealinančių dirvožemio, o atvirkščiai – jį gerinančių, mokslininkas įvardija pupas. Jos gali būti auginamos ne tik dėl maisto ir pašaro, bet ir kaip energetinis augalas. Mat iš pupų sausų stiebų galima pagaminti granules, kurios gali būti naudojamos kaip kuras, kaip sorbentas gyvulių fermose ir kaip trąšos (pupų augalinėje masėje yra 3-4 kartus daugiau maistinių medžiagų negu javų šiauduose). VDU ŽŪA Bandymų stotyje su pupomis atliekama įvairių tyrimų, įrodančių jų įvairiapusę naudą.

ŽŪA Bandymų stotyje jau daugiau kaip trisdešimt metų vykdomi žemės dirbimo eksperimentai, auginant įvairius augalus. Pasak K. Romanecko, auginant tokius augalus, kurie išneša daug maisto medžiagų, dirvą galima sugadinti per kelerius metus. Į esančias rotacijas, pavyzdžiui, vietoj kukurūzų, įtraukus pupas, jau po trejų metų pastebima, kad jos labai teigiamai keičia dirvožemį. Jame padaugėja azoto, kalio ir pan. Mokslininkai teigia, jog mūsų šalies ūkiuose tokių augalų, kaip pupos, dalį sėjomainoje verta didinti, ir tai turėtų teigiamos įtakos dirvožemių būklei.

Ateities žemės ūkyje, mokslininkų nuomone, gali būti perspektyvūs vadinamieji daugiakomponenčiai (dar kitaip – daugiafunkciniai) pasėliai, kuriuose vienu metu auga kelių skirtingų rūšių augalai. Jie skirtingai veikia dirvą, kompensuoja vienas kito poveikį. Siekiant tokius pasėlius įdiegti ūkiuose, mokslininkų uždavinys – sukurti jiems tinkamas auginimo technologijas.     

Tyrimai pristatyti konferencijoje

Pastaraisiais metais atlikti mokslo tyrimai ir jų rezultatai buvo pristatyti VDU Žemės ūkio akademijoje gegužės 9 d. vykusiame seminare „Tiksliojo ir tvaraus ūkininkavimo technologiniai ir aplinkosauginiai aspektai“.

VDU Žemės ūkio akademijoje vykusio seminaro „Tiksliojo ir tvaraus ūkininkavimo technologiniai ir aplinkosauginiai aspektai“ temos labiausiai domino jaunuosius mokslininkus ir ūkininkus.

Šis seminaras – vienas ir daugybės renginių, vykusių 25-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2019“ metu. Ši konferencija vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. O šių metų tris dienas trukęs renginys buvo skirtas ir Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 30-čiui paminėti.

Konferencijos tikslas – skelbti tarpusavyje susietus žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo ir gamtos apsaugos tyrimų rezultatus. Siekiama, kad mokslininkai, o ypač jauni tyrėjai, naujausių eksperimentų duomenimis pasidalytų ne tik tarpusavyje, bet ir juos pateiktų ūkininkams, kitiems žemės ir miškų ūkio specialistams, kad būtų populiarinamos žmonių saugos ir gamtos apsaugos idėjos.

Konferencijos metu renginiai vyko ne tik VDU Žemės ūkio akademijoje, bet ir VDU Botanikos sode, kur daugiausiai dėmesio skirta vaistinių augalų tyrimams. Trečioji konferencijos diena buvo skirta rekreacijos ir miškininkystės darnai saugomose teritorijose. Renginiai vyko Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių valstybiniame gamtiniame rezervate.

Per tris konferencijos dienas buvo pristatyta gerokai daugiau kaip šimtas pranešimų (įskaitant stendinius) ergonomikos, profesinės saugos, aplinkos apsaugos inžinerijos, tausojančios gamybos ir perdirbimo technologijų, aplinkos ir sveikatos, rekreacijos, ekologijos ir darnios miškininkystės, tiksliojo ir tvaraus ūkininkavimo ir pan. temomis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai