Vilnius/Panevėžys, sausio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų, tikrinančių, ar žemės ūkio subjektai tinkamai moka mokesčius, teigimu, dažniausias mokesčių vengimo faktas - nedeklaruojamos savininkų pajamos už išnuomotą žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkai dažniausiai nusižengia pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkai, neteisingai apskaičiuoja PVM, klaidingai apskaito naftos produktus; tikrinimai verčia įtarti, kad žemės ūkyje slepiami darbo santykiai.

Bendras ūkininkų išsinuomotos žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro apie 1 mln. hektarų. Spėjama, kad už šios žemės nuomą savininkai per metus gauna per 100 mln. litų pajamų, iš kurių ne visas deklaruoja.

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai šiuo metu jau 686 šalies gyventojams išsiuntė raginimus deklaruoti gautas žemės nuomos pajamas arba įsigyti verslo liudijimus. Į raginimus teigiamai sureagavo 508 gyventojai. Deklaruota žemės nuomos pajamų suma siekia beveik 1,5 mln. litų.

„Laiškus išsiuntėme mažiau kaip tūkstančiui žemės savininkų, tuo tarpu analizuodami duomenis nustatėme, kad asmenų, nuomojančių ūkininkams žemę visoje Lietuvoje, yra apie 200 tūkstančių, todėl galima numanyti, koks didelis yra žemės nuomos pajamų slėpimo mastas. Deklaruojama tik apie 3 proc. gaunamų žemės nuomos pajamų.", - sako Valstybinės mokesčių inspekcijos projekto „Žemės ūkis" vadovas, Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas (nuotr.).

Nustatyta, kad žemės nuomos pajamos slepiamos neva sudarant panaudos ar nemokamos nuomos sutartis, t. y. žemės savininkai už išnuomotą žemę tariamai negauna jokių pinigų, nors realiai ūkininkai už žemę jiems moka nuompinigius. Tokius sandorius sudaro daugiau kaip 50 proc. žemės savininkų. Projekto metu atidžiau analizuojama 3 apskričių - Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės - stambių ūkių veikla, nes šių apskričių valdomas dirbamos žemės plotas sudaro trečdalį visos Lietuvos dirbamos ūkinės žemės, o žemių našumas viršija šalies vidurkį.

Atrinkus rizikingiausius šių apskričių ūkius, jų atžvilgiu atlikti operatyvūs patikrinimai, atliekami ir mokestiniai tyrimai. Jau užbaigti 27 mokestiniai tyrimai (13 Marijampolės, 10 Panevėžio bei 4 Šaulių apskrityje). Jų metu daugiau kaip 1 mln. litų padidėjo apmokestinamosios pajamos, beveik 800 tūkst. litų sumažintas nuostolis iš žemės ūkio veiklos, daugiau kaip 150 tūkst. litų patikslintos mokėtinos mokesčių sumos.

„Stambių ūkių veiklos tyrimai parodė, kad dažniausiai daromi pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkymo pažeidimai, neteisingai apskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, naftos produktų apskaitos pažeidimai", - sako V. Osipovas.

Surinkta informacija patvirtino ir didelę darbo santykių slėpimo riziką: neretai naudojamų žemės plotų ir turimos technikos skaičius neatitinka bendro ūkiuose įdarbintų darbuotojų skaičiaus. Nors tikrinant nelegalių darbuotojų nebuvo nustatyta, kai kurie ūkininkai abejonių dėl jų ūkiuose dirbančių neįdarbintų darbuotojų neišsklaidė. Tokie ūkiai bus stebimi ir toliau, reikalui esant bus taikomos prevencinės ir kontrolės priemonės. Tiesa, tam tikrų teigiamų rezultatų atlikti operatyvūs patikrinimai davė - 5 ūkininkai po mokesčių inspekcijos atstovų vizitų įformino darbo santykius su 6 darbuotojais.

Panevėžio apskrityje buvo patikrinta 10 stambių ūkininkų ūkių, iš jų trys - Panevėžio rajone. Po minėtų mokestinių tyrimų ūkininkai papildomai į biudžetą sumokėjo per 40 tūkst. litų mokesčių. Taip pat apskrityje buvo nustatyti 76 gyventojai, kurie nuomojo savo žemę ūkininkams, tačiau gautų 230 tūkst. Lt pajamų nedeklaravo ir nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio. Šiems asmenims buvo išsiųsti raginimai, po kurių beveik visi gyventojai geranoriškai pajamas deklaravo, todėl, anot V. Osipovo, išieškojimo veiksmų taikyti nereikės. O tiems gyventojams, kurie dėl sunkesnių materialinių sąlygų negali iškart susimokėti priklausančių mokesčių, VMI primena apie galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartį bei mokesčius sumokėti dalimis.

Patikrinimai parodė, kad kai kurie žemę nuomojantys, bet miestuose gyvenantys senyvo amžiaus gyventojai net nežinojo, jog privalo mokėti mokesčius valstybei. Turėdami žemės už keliasdešimt kilometrų, ją kadaise nuomojo žemės ūkio bendrovėms, o vėliau - ūkininkams. Žemės savininkai sąžiningai mokėjo žemės mokesčius ir tikėjo, kad daugiau nieko mokėti nereikia. Patikrinimas kai kuriems skaudžiai kirto per piniginę. Aštuoniasdešimtmetė žemės savininkė Ona sakė, kad visus už nuomą gautus pinigus po patikrinimo teko atiduoti sumokėti mokesčiams. O kur dar delspinigiai ir privalomasis sveikatos draudimo mokestis, kurį, pasirodo, reikia mokėti ir pensininkams (jei jie užsiima veikla pagal verslo liudijimą, kuris reikalingas išnuomojant žemę - past.)?

„Gerai, kai gauni šimtą kitą papildomai ir gali prisidėti prie pensijos, - sakė, kita kalbinta panašaus amžiaus žemės savininkė Bronislava. - Tik va, ūkininkas, kuriam nuomoju žemę, vienerius metus nemokėjo už nuomą. Pinigai persikėlė į kitus metus, o per patikrinimą teko jau mokėti dvigubas mokesčių sumas. Neteisinga šitaip. Gerai dar, kad mokėjimą leido išdėstyti dalimis".

MŪ inf.