Kaunas. Babtų ūkininkas Gražvydas Koženiauskas, nemažai metų laukus dirbęs minimaliai, vėliau trejus metus taikęs juostinę technologiją, praėjusių metų pavasarį pirmą kartą išbandė tiesioginę sėją ir šį sezoną tiesiai į nedirbtus laukus pasėjo visus auginamus augalus.

„Pernai įsigijome prancūzišką tiesioginės sėjos mašiną ir pavasarį pasėjome pupas. Rezultatas buvo visai neblogas – nors buvo sausa ir vasariniams augalams augti sąlygos netinkamos, tačiau kūlėme apie 2,5 t/ha pupų, kai kiti ūkininkai net nesivargino į laukus važiuoti, nes pupos paprasčiausiai neužaugo“, – tiesioginės sėjos, kaip vieno iš būdų dirvožemio drėgmei išsaugoti, naudą pabrėžia ūkininkas.

Beje, naujas žemės ūkio technologijas jis diegia skatinamas sūnaus Igno, kuris VDU Žemės ūkio akademijoje įgijo agronomo ir žemės ūkio inžinieriaus specialybes, o į tiesioginės sėjos technologiją gilinosi ir baigiamajame darbe inžinerijos magistro laipsniui gauti. Pasak Igno, kol kas dar jis pats neūkininkauja, tik dirba tėčio ūkyje.

Pirmuosius tiesioginės sėjos žingsnius, sunkumus ir padarytas klaidas Ignas ir Gražvydas Koženiauskai atskleidė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos „No-till“ grupės organizuotame seminare kitiems šia technologija besidomintiems mūsų šalies ūkininkams ir seminaro lektoriams iš Danijos, aprodydami savo pasėlius.

Koženiauskų pasėlius ir dirvos būklę apžiūrėjo tausojančiojo ūkininkavimo specialistai, Danijos nepriklausomos konsultavimo įmonės „Agrovi“ agronomai Frederik‘as Larsen‘as ir David‘as Hans‘as Dresen‘as.

Apžiūrėdamas G. Koženiausko į neartą dirvą pasėtų žieminių kviečių pasėlį Danijos agronomas-konsultantas David‘as Hans‘as Dresen‘as pasidžiaugė stipria šaknų sistema ir gausybe sliekų

„Esame ieškojimų kelyje“

Ūkį perėmęs iš savo tėvų, šiuo metu G. Koženiauskas dirba apie 400 ha žemės. Ūkis – vien grūdininkystės krypties, nors anksčiau ne vienus metus augino ir cukrinius runkelius. Pagrindinės ūkyje auginamos kultūros – žieminiai rapsai ir kviečiai, pupos, ieškodami kuo paįvairinti sėjomainą šiemet sėjo sėmeninių linų, facelijų.

Ūkininkas planuoja užauginti pastarųjų augalų sėklas pardavimui, mat facelijos vis labiau populiarėja kaip tarpiniai pasėliai – jų sėklų maišomos į posėlinių augalų mišinius. Kaip dengiamuosius augalus galvoja auginti ir baltuosius dobilus.

Pernai šiame lauke į neartą dirvą tiesiogine sėjamąja pasėtos pupos, rudenį – žieminiai kviečiai, auginantys šio sezono derlių

„Orientuojamės į tausojančiąją technologiją, didelį dėmesį skiriame tarpiniams pasėliams, bandome vienu metu auginti porą kultūrų, sėti įvairiomis normomis. Esame ieškojimo kely, matome, kur padarome klaidų, patys iš jų mokomės“, – „Mano ūkiui“ sakė G. Koženiauskas.

Universali sėjamoji

Trejus metus pakaunės ūkininkas sėjo su Mzuri juostine sėjamąja – pirko sėjos paslaugą, ir galiausiai ryžosi investuoti į tiesioginei sėjai skirtą prancūzišką Novag mašiną. Koženiauskų teigimu, jos darbo principas lygiai toks pat, kaip Naujojoje Zelandijoje plačiai naudojamos Cross Slot sėjamosios.

„Ko gero, vieni pirmųjų Lietuvoje įsigijome šią mašiną. Tai labai universali sėjamoji, teigiama, kad ja tiesiai į nedirbtą dirvą galima sėti visus augalus – nuo rapsų, dobilų, iki kukurūzų ar net cukrinių runkelių.

Galima sėti skirtingais tarpueiliais, įterpti sėjant ne tik mineralines, bet ir organines trąšas, pvz., paukščių mėšlo granules, yra atskiras bunkeris priemonėms nuo šliužų išbarstyti, kas pastaruoju mums ypač aktualu“, – trumpai mašiną pristato G. Koženiauskas.

Jo teigimu, naująja sėjamąja pabandė sėti ir į artą, iškultivuotą, ir į skustą, taip pat ir į visai nedirbtą dirvą. Beveik visi tiesiai į nedirbą dirvą pasėti pasėliai kol kas atrodo geriausiai.

Pasiekimai ir klaidos

Apžiūrėdami Koženiauskų žieminių kviečių pasėlį, pasėtą po pupų, Danijos agronomai F. Larsen‘as ir D. H. Dresen‘as pabrėžė, kad pupos, žirniai ir rapsai – tinkamiausi augalai, po kurių lengviausia pasėti žieminius kviečius tiesiai į nedirbtą dirvą.

Jie atkreipė dėmesį į gražią ir gerai išsivysčiusią kviečių šaknų sistemą, į nemažą kiekį sliekų, kurie yra geros dirvožemio būklės rodiklis, taip pat į gerą dirvožemio struktūrą ir spalvą – dirva buvo beveik tamsi, o tai rodė, kad joje yra nemažai humuso. Pasak jų, tam įtakos turėjo tai, kad žemė nejudinta tiek auginant pupas, kurios labai pagerino būklę, tiek ir sėjant kviečius.

Būtent tiesioginė sėja sureguliavo ir dirvos drėgmės režimą, nes nedirbtas dirvožemis gali geriau sugerti vandenį, todėl net esant šlapiajam sezonui vanduo nestovi paviršiuje, netelkšo balos, o tai taip pat turi įtakos dirvos struktūrai.

Viena iš Koženiauskų klaidų danų agronomai įvardijo per mažą žieminių kviečių, taip pat ir rapsų sėjos normą. Pasak jų, norint gauti optimalų derlių taikant tiesioginės sėjos technologiją rekomenduojama, kad kvadratiniame metre būtų 700 kviečių ir 40–50 rapsų augalų (Koženiauskų lauke atitinkamai jų buvo 350 ir 30–35).

Lauke nemažai tuščių plotelių: pasirinkta per maža sėklų norma, sudygimui trukdė netolygiai paskleisti šiaudai ir juostinės sėjamosios palikti „kalneliai“

„Taikydami tiesioginę sėją įsidėmėkite auksinę taisyklę – geriau pasėti per daug negu per mažai ir nesitikėkite didesnio kaip 80 proc. sudygimo. Ypač pirmaisiais sėjos tiesiai į nedirbtą dirvą metais rekomenduojama rinktis didesnes normas, nes sudygimas būna mažesnis, bet ilgainiui dirvos paviršius ir būklė gerėja, daugėja dirvoje maistinių medžiagų, todėl pagerėja ir sudygimo procentas“, – pabrėžė  F. Larsen‘as.

Dar viena rekomendacija – pasėti kuo anksčiau, nes nedirbtoje žemėje augalai, ypač rapsai, auga lėčiau. Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas, rapsus geriausia sėti iš karto po kombaino, vėliausiai iki rugpjūčio 10–12 d., žieminius kviečius – pirmomis rugsėjo dienomis, sėją baigiant iki rugsėjo 8 dienos.

„Tyrimais nustatytas ryšys tarp sėjos datos ir derliaus kiekio“, – patikino  F. Larsen‘as, pridurdamas, kad daugeliu atvejų tiesiai į nedirbtą dirvą pasėti žieminiai augalai atrodo gerai, yra stiprūs ir produktyvūs.

Pasak Frederik‘o Larsen‘o, rapsų šaknys stiprios, gerai išsivysčiusios, kadangi patys augalai linkę stipriai šakotis, tad po kelių savaičių vaizdas lauke pasikeis ir tuščių plotelių nesimatys

Didesnių derliaus nuostolių galima tikėtis auginant vasarinius pasėlius, tačiau jų galima išvengti tinkamai parenkant tarpinius augalus, kuriuos taip pat būtina pasėti anksti, rugpjūčio pirmomis dienomis.

Aprodydamas tiesiai į nedirbtą dirvą pasėtus žieminius rapsus, I. Koženiauskas ir pats pripažino vieną iš padarytų klaidų – per mažą sėklų normą. Pasėlio netolygumui įtakos turėjo ne tik maža norma, bet ir lauko nelygumas dėl ankstesnės sėjos juostine sėjamąja.

„Pernai šiame lauke juostine sėjamąja buvo pasėti kviečiai, tad laukas kaip šiferio lapas nelygus. Sėdamas rapsus važiavau tiesiai, paskui keičiau kampą, tačiau pusė išsėjimo noragėlių pakibo ore ir dalis sėklų pasimetė tarp šiaudų ant dirvos paviršiaus. Kadangi nebuvo lietaus, tai ir nesudygo“, – klaidas atskleidė Ignas.

Dar viena bėda, kuri turėjo įtakos prastam rapsų sudygimui, jis įvardijo ir netolygų šiaudų paskleidimą, mat nepastebėjo kuldamas, kad atidaryta sklendė ir šiaudai skleisti po kombainu. Nors sudygus rapsams pasimatė visos padarytos klaidos, tačiau nė vieno lauko Koženiauskai neatsėjo. O gražiausias, pasak Igno, tas rapsų laukas, kuriame jie sėti iš karto po kombaino.

Šį pavasarį linus Koženiauskai sėjo pirmą kartą. Pernai šiame lauke augo kviečiai, juos nukūlus pasėtas tarpinių kultūrų mišinys, kurį sudarė linai, grikiai, vikiai, avižos, ridikai ir garstyčios. Nušukavę linus, rudenį šiame lauke planuoja sėti kviečius