Kaunas. Pirmieji į laukus išvažiavę žemdirbiai jau purena pradžiuvusias dirvas ir į paruoštą žemę beria ankstyvos sėjos vasarinių augalų sėklas, dažniausiai – ankštinius. „Tokia praktika – pagirtina“, – sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza.

Šį pavasarį daugelyje dirvožemių jaučiamas drėgmės trūkumas. Pirmiausiai tai yra praėjusių metų sausros padarinys. Aišku, drėgmės atsargas dirvose kiek papildė žiemos sniegas ir pavasario pradžios lietūs. Tiesa, lijo mažokai. Pavyzdžiui, kovo trečiąjį dešimtadienį, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinis kritulių kiekis šalyje sudarė tik 0,5 standartinės klimato normos.

Pastarosiomis savaitėmis įsivyravę sausi, saulėti ir labai vėjuoti orai drėgmę iš dirvų greitai garina. Artimiausiomis savaitėmis didesnio lietaus sinoptikai irgi nenumato. Pagal ilgalaikes meteorologines prognozes balandis ir gegužė gali būti šiltesni, o kritulių kiekis – mažesnis negu standartinė klimato norma. Todėl ūkininkams kyla svarbi užduotis – išsaugoti kuo daugiau dirvų drėgmės, kuri bus labai reikalinga pasėto vasarojaus sėkloms išbrinkti ir sudygti.

Pasak V. Feizos, ir mokslininkai, ir ūkininkai akivaizdžiai mato, kad pavasariai ankstyvėja ir būna sausesni. Taip pasireiškia klimato kaita. Todėl dirvų drėgmės išsaugojimas dirvose yra labai aktuali problema.

„Kai kurie ūkiai pradžiūvusiose dirvose jau pradėjo sėją. Ankstyva sėja yra tas kelias, į kurį ir turėtume orientuotis. Jeigu tik leidžia dirvų būklė, reikia jas įdirbti ir sėti tuos augalus, kurie nebijo šalnų. Šį pavasarį tokių dirvų jau turime daug. Labai mažai vietų, kuriose dar laikosi vanduo (dažniausiai tai yra drenažo problemos – red. past.). Pirmiausiai verta sėti žirnius ir kitus pupinių šeimos augalus, kurių sėkloms išbrinkti ir pradėti sudygti reikia ypač daug drėgmės“, – sako V. Feiza.

Drėgmės garavimą sumažina akėjimas

Šilumamėgiai augalai, aišku, sėjami vėliau, kai praeina šalnų pavojus, o dirvos labiau sušyla. Kaip išsaugoti drėgmę tokiu atveju?  Pasak mokslininko, LAMMC Žemdirbystės institute buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad paviršinis seklus dirvų akėjimas padeda sumažinti drėgmės garavimą iš apatinių dirvožemio sluoksnių.

Pavasarinio žemės įdirbimo tikslai – taupyti dirvos drėgmę, neleisti susiformuoti plutai ar grumstams ir paruošti tinkamą sėklos guolį

Akėjant suardomi dirvožemio kapiliarai, esantys viršutiniame sluoksnelyje, ir tai padeda išsaugoti po juo esančias drėgmės atsargas. Aišku, akėti verta tik kartą. Kelis kartus akėjant, pavyzdžiui, po kiekvieno didesnio lietaus, per daug mindomas dirvožemis, kyla plutos susidarymo rizika. Taigi, arimus, kuriuose bus sėjami vėlyvesni augalai, reikėtų akėti tuomet, kai pradžiūsta vagų keteros, žemė pabąla. Akėjama sekliai, maždaug iki 5 cm gyliu.

Yra nemažai dirvų, kurių ūkiai iš viso nearia, o taiko minimalaus įdirbimo technologijas. Kai kuriuose laukuose per žiemą buvo paliktos ražienos ar posėliniai augalai. Neartuose laukuose drėgmės garavimas yra mažesnis negu arimuose. Todėl tokius laukus galima įdirbti ir kiek vėliau. Dažniausiai jie įdirbami prieš pat sėją: arba sekliai suariami, arba skutami. O po to sėjami numatyti augalai.

Ilgai palikti įdirbtų, bet neapsėtų tokių laukų nerekomenduojama, nes užėjus sausrai žemės paviršius greitai išdžiūs ir gali susiformuoti grumstai. Jie trukdytų kokybiškai pasėti. Tad parankiausia būtų tokių dirvų purenimo ir sėjos darbus atlikti tą pačią ar kitą dieną. Dabar yra žemės ūkio technikos, kuri vienu važiavimu iš karto susmulkina bei viršutiniame žemės sluoksnyje įterpia ražienų likučius ir iš karto pasėja. Tad neartuose laukuose galimi įvairūs jų įdirbimo ir sėjos variantai, kurie parenkami pagal dirvų būklę, esamas ir numatomas oro sąlygas. Žemės įdirbimo tikslai – taupyti dirvos drėgmę, neleisti susiformuoti plutai ar grumstams ir paruošti tinkamą sėklos guolį.

V. Feiza pastebi, kad šį pavasarį žemdirbiai kol kas turi tikrai palankias sąlygas laukų darbams pradėti. Gerai, kad žiemą dirvose buvo įšalas (kai kur jis susiformavo gilesnis, kai kur seklesnis, bet buvo visuose laukuose), nes jis atlieka gerą darbą – purena dirvožemį. Kitas palankus dalykas – drenažas laukuose pradėjo veikti gana anksti (neskaitant blogos būklės melioracijos vietų) ir dėl to paviršiuje neužsistovėjo vanduo. Dirvožemių struktūra po žiemos palyginti gera, o žemdirbiams nekyla papildomų rūpesčių, kaip ją atstatyti. Belieka laiku pradėti žemės dirbimo ir sėjos darbus. Laukti jau nėra ko, pavasaris eina greitai, o sausrų pasireiškimo laikotarpis irgi ankstyvėja.

MŪ inf.