Raseiniai. Jaunas ūkininkas Linas Beinorius verčiasi augalininkyste ir kratosi minties artimiausiu metu perimti tėvo pieno ūkį. Nuo pienininkystės jauną ūkininką tolyn gena  nestabilios supirkimo kainos, neleidžiančios konkrečiai planuoti bei investuoti į ūkio plėtrą. Šiemet Beinoriai jau pardavė daugiau kaip dešimt galvijų, mažina bandą, ateitį siedami su augalininkyste.

Linas Beinorius jaunuoju ūkininku tapo maždaug prieš septynerius metus, kai tėvas jam dovanojo dalį žemės Bralinskų kaime, suteikdamas galimybę kurti savo ūkį ir neieškoti laimės svetur. Šiandien Linas bene vienintelis šiose ištuštėjusiose apylinkėse likęs jaunas žmogus, tvirtai stovintis ant prosenelių žemės ir neketinantis jos atsisakyti. Tačiau jis nemato prasmės lenkti nugarą nuo ryto iki vakaro negaudamas už tai atlygio.. 

„Tėvas laiko daugiau kaip 20 karvių, su prieaugliu bus apie 40. Jis įpratęs prie pieno ūkio, sudėtinga jam būtų ką nors keisti. Po kelerių metų jam bus sunku ūkininkauti , bet perimti jo pieno ūkio turbūt nesiryšiu. Augindamas gyvulius visada turi būti pasiruošęs darbui, pririštas prie ūkio visą parą. Tik ir girdžiu - nepasiieškojo, pasileido, ragus nusilaužė, koją išsisuko, piemenį nutraukė. Eik ir eik iš paskos. O atlygis už vargą labai nestabilus.

Žiemą už pieną mokėjo apie litą, dabar sumažino 30 centų. Sudėtinga planuoti investicijas, kai nežinia, kas bus kitą mėnesį. Jei ūkininkas pasiims milijoninė paskolą, skaičiuodamas, kad už pieną gaus po litą, o supirkėjai sugalvos mokėti po 50 centų, ūkį ištiks bankrotas.

Valstybė deklaruoja, kad remia gyvulininkystę. Tegul „pririša" litrą pieno prie lito, tada ir gyvulius laikyti noras atsiras, ir apie plėtrą, o ne bandos sumažinimą bus galima galvoti, - sako ūkininkas, piktindamasis dabartinėmis pieno supirkimo sąlygomis, kai sutartys sudaromos vos mėnesiui ar dviem. - Vos ūkininkas užsimena apie netenkinančias supirkimo sąlygas, supirkėjas atšauna: „Jei kaina netenkina, nesirašyk.  Nevažiuosim nuo rytojaus!". Juk žino, kad neturėsim kur pieno dėti."

Linas Beinorius juokauja, kad šeimos pamiltam vokiečių dogui gyvulininkystė irgi nelabai prie širdies - jis mieliau gano vaikus, nei galvijus

Kita priežastis, pasak L.  Beinoriaus, dėl kurios sudėtinga plėtoti pieno ūkį, tai darbo jėgos trūkumas. Ištuštėjo Lietuva, neliko, ką samdyti. „Iš vakaro sutari, rytą nesulauki. O jei ateina, tai savaitę dirba, tris dienas geria.  Jam gali už dieną dešimt,  šimtą ar tris šimtus litų mokėti, jis vis tiek kitaip nesielgs. Toks jo gyvenimo būdas, ir pinigai čia nieko nekeičia," - sako ūkininkas, pripažindamas, kad kol kas būtent pieno ūkio darbai atima iš šeimos didžiąją laiko dalį, dėl to stoja ir darbai laukuose.  

Kaupia augalininkystės patirtį

L. Beinorius, šiemet deklaravęs 150 ha žemės, nuo pat ūkio įkūrimo pradžios ėmėsi grūdinių kultūrų auginimo.  Jo laukuose gerai dera žieminiai ir vasariniai kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rapsai. Nors grūdų, kaip ir pieno, kainos nėra pastovios, ūkininkas sako jau įgavęs patirties laviruoti tarp pakilimų ir nuosmukių.

„Pirmais metais pradėjęs ūkininkauti, užsėjau tik 20 ha. Po 800 litų už toną tada mokėjo. Kitais metais tris kartus daugiau pasėjau, bet gavau tik po 400 litų," - šypsosi Linas, prisiminęs pirmuosius augalininkystės išbandymus.

„Grūdines kultūras auginti paprasta, žinai, kiek maždaug pjausi, kiek įdėjai. Žieminiai šiemet neprastai išsilaikė, negaliu skųstis. O buvo kažkada trejus metus iš eilės iššalę. Dabar, kai jau įgavau daugiau praktikos, pasirenku švediškas veisles - jos nėra labai derlingos, bet atsparios šalčiams. Rekordinio derliaus nebūna, bet neiššąla ir duoda stabilų derlių.

Jeigu birs po 4,5 tonas, būsiu patenkintas. Pernai draugas iš hektaro kūlė 6 tonas, aš - 4,5. Jis toną trąšų pylė, aš 200 kg. Grūdų kainos buvo nuo 420 iki 490 Lt, tad nieko per daug neišlošė. Bet jei grūdai būtų kainavę po 800 litų, jau būtų išlošęs. Iš tiesų, jei nori labai gerą derlių gauti, 1000 litų į hektarą įdėti nebeužtenka. O tai jau didžiulės išlaidos," - sako L. Beinorius, džiaugdamasis, kad be paskolų ir įsipareigojimų įsigijo visą augalininkystei reikalingą techniką.

Šeimos kieme stovi keturi traktoriai, du kombainai, naujausia šienavimo technika. Dalis šio turto įsigyta pasinaudojus ES parama.  Šiemet ūkininkas žada baigti angaro statybą, kad galėtų sandėliuoti grūdus, kuriuos ne visada spėja tiesiai iš laukų išvežti parduoti. Paskolą jaunasis ūkininkas ėmė tik žemės pirkimui, nes tai pagrindinis žemdirbio turtas.

„Galima pasiskolinti milijoną ir visą gyvenimą atidirbinėti. Daugelis taip ir daro. Nauji džipai, nauja technika, o aš nenorėčiau, kad nepasisekus verslui ar ištikus nelaimei šeimą slėgtų skolos. Mažiau turiu, bet mažiau rizikuoju," - sako darbštus jaunas ūkininkas, kuriam 15 valandų darbo diena prie traktoriaus ar kombaino vairo - įprasta kasdienybė.

MŪ inf.