Akademija (Kauno r.), kovo 2 d. Ar žemdirbiai tinkamai saugo save, dirbdami su cheminiais augalų apsaugos produktais? Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) atliktos apklausos rodo, kad toli gražu ne visada. Pačios dažniausios klaidos - naudojamos visiškai netinkamos asmeninės apsaugos priemonės, netinkamai skalaujamos ir laikomos pakuotės, be skrupulų naudojami nelegalūs pesticidai.

Penktadienį parodos „Ką pasėsi" metu vykusiame seminare „Saugus augalų apsaugos produktų naudojimas ir purškimo teorija bei praktika" LAAA direktorė Aušra Beniulienė sakė savo akimis mačiusi, kaip užsimovus trikotažines pirštinaites drąsiai einama ruošti pesticidų tirpalo ir įsivaizduojama, kad tai saugu. Ne visi žemdirbiai žino, kad nuo cheminės taršos saugančios asmeninės apsaugos priemonės turi būti sertifikuotos (EN) ir turėti atitikties ženklinimą (CE) - tik tokios suteikia realią apsaugą.

Pasak A. Beniulienės, lankantis ūkiuose akis badė ir kitos klaidos: neteisingas produktų laikymas sandėliuose - ant išmirkusių lentynų, greta kitos produkcijos, taip pat atsainus požiūris į pakuočių skalavimą. Skalauti pakuotes būtina iš karto ruošiant tirpalą, o ne tada, kada produkto likučiai prilimpa prie talpos sienelių ir būna sunku ar visai neįmanoma išskalauti. Tris kartus išskalautos pakuotės laikomos nepavojingomis atliekomis. „Žemdirbiams turi būti savaime suprantama, kad naudoti galima tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus", - pabrėžė A. Beniulienė

Pasak Aušros Beniulienės, apklausos rodo, kad žemdirbiai per mažai dėmesio skiria saugos priemonėms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse

Asmeninėmis apsaugos priemonėmis darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus, o darbuotojas, savo ruožtu, privalo nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, rūpestingai jas prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį bei laiku pranešti darbdaviui apie apsaugos priemonių susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti ar pasibaigusį naudojimo terminą.

Asmeninės apsaugos priemonės yra specialios nitrilo pirštinės, apsauginis kombinezonas, apsauginiai akiniai arba veido skydelis, respiratorius arba puskaukė. Kokias konkrečiai apsaugos priemones naudoti dirbant su vienu ar kitu pesticidu, yra tiksliai nurodoma kiekvieno produkto etiketėje, kurią būtina atidžiai perskaityti.

Projekto „Saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo iniciatyva" koordinatorė Aistė Prelgauskaitė pabrėžė, kad labai svarbu eiliškumo tvarka apsirengiant ir vėliau nusirengiant apsaugos priemones. Apie tai, kaip taisyklingai pasiruošti darbui su pesticidais, LAAA parengė mokomąją vaizdo medžiagą, kuri filmuota Kauno rajono ūkininkų Juozo ir Genutės Staliūnų ūkyje.

Aistė Prelgauskaitė smulkiai išaiškino, kaip atskirti sertifikuotas nuo cheminės taršos saugančias asmeninės apsaugos priemones nuo paprastų buitinių

Apsirengimo tvarka yra tokia: pirmiausia apsirengiamas kostiumas, tada apsiaunami batai (kelnės užleidžiamos ant batų), tada užsidedamas respiratorius ir akiniai (jie turi derėti pagal formą tarpusavyje, kad neliktų neapsaugotų ruožų, taip pat turi hermetiškai priglusti prie veido), tada užsimaumos pirštinės (ant rankovių) ir galiausiai užsidedama galvos apsauga - gaubtuvas arba kepurė.

Dirbant su labai koncentruotais chemikalais rankų apsaugai virš riešų naudojami antrankoviai. Gali būti naudojami ir veido skydeliai. Darbo metu negalima nei rūkyti, nei valgyti, nei gerti. Baigus darbą, pirmiausiai gerai nusiplaunamos pirštinės ir batai, tada nenusimovus pirštinių nusiimama veido apsauga, nusirengiamas kombinezonas, tada vėl kruopščiai nusiplaunamos pirštinės ir jos atsargiai nusimaunamos vengiant sąlyčio su oda. Daugkartinio naudojimo apsaugos priemonės nukenksminamos (išplaunamos), o vienkartinės priemonės utilizuojamos pagal reikalavimus. Saugumo sumetimais vienkartinių pirštinių dėžutę visada patariama turėti purkštuvo ar traktoriaus kabinoje.

Seminaro dalyviai galėjo apžiūrėti, kaip atrodo sertifikuotos nuo cheminės taršos saugančios priemonės, o teisingai atsakę į klausimus laimėjo vienkartinių apsaugos priemonių komplektus

Visais atvejais apsinuodijus cheminėmis medžiagomis (net ir jaučiant tik lengvus negalavimus), būtina kreiptis į gydytoją. Rekomenduojama paskambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą Vilniuje, tel. 8 5 236 2052. Kiekvieno registruoto produkto etiketėje ir saugos duomenų lape yra nurodyta, kokia turi būti pirmoji pagalba apsinuodijus.

Žinoma, dirbančiojo sauga didele dalimi priklauso ir nuo tinkamo purkštuvo sureguliavimo. Tai seminare priminė Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Žemės ūkio mašinų katedros docentas Remigijus Zinkevičius, siūlydamas įsigyti metodinį leidinį „Purškimo teorija ir praktika", kuriame plačiai aprašoma šiuolaikinių purkštuvų sandara, nustatymas, valymas ir priežiūra.

Remigijus Zinkevičius daug metų kauptas žinias ir naujausių tyrimų rezultatus apibendrino knygoje „Purškimo teorija ir praktika"

Beje, ši knyga tarp metodinių ASU leidinių buvo įvertinta kaip pati geriausia iš visų, išleistų 2011 metais. Leidinį „Purškimo teorija ir praktika" galima įsigyti žurnalo „Mano ūkis" redakcijoje.

MŪ inf.