Kėdainių r. Stumbrų skaičiui nevaldomai didėjant, auga jų daroma žala Kėdainių ir Panevėžio r. ūkininkams. Jie nuėda ir ištrypia nemažai pasėlių, sudarko laukus. Pastaruoju metu, perėję iš vadinamojo Aristavos trikampio per magistralę „Via Baltica“, stumbrai kelia grėsmę čia esantiems daržininkystės ūkiams.

Tad, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) iniciatyva, bendro rūpesčio suvienyti į Aplinkos ministeriją susitikti su aplinkos ir žemės ūkio ministrais atvyko ir Daržovių augintojų asociacijos atstovai.

Pasak LGAA pirmininko Aušrio Macijausko, blogiausia situacija tose vietose, kur įsikūrę ūkiai, auginantys daug daržovių, bulvių. Nors plotai nedideli (200– 500 ha), tačiau į juos nemažai investuota, ūkininkai turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams.

Kaip rodo ūkininkų patirtis, stumbrai ir per keliolika minučių gali nusiaubti, ištrypti pasėlius, žala padaryta daržovių hektarui gali siekti net 100 tūkst. eurų. Taip nutikus, ūkiams grėstų bankrotas.

„Prieš kelis metus stumbrai mano ankstyvųjų bulvių lauke pabuvo apie 15 min., bet jų padaryti nuostoliai siekė 8 tūkst. eurų. Tuomet šioje bandoje buvo 36 stumbrai, dabar jų – dvigubai daugiau.

Kad daržininkystės ūkiai būtų saugūs, reikia tverti tvoras, bet tai brangu. Vien už medžiagas tvoros kilometrui tektų pakloti daugiau nei 10 tūkst. Eur be PVM. Jokių kompensacijų tvoroms nuo šių žvėrių nėra. Svarbu rasti kompensavimo mechanizmą“, – aiškino ankstyvųjų bulvių augintojas iš Kėdainių r. Rimantas Žebarauskas.

Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio teigimu, didžiausia problema ne patys stumbrai, o tai, kad mažoje teritorijoje šių žvėrių gyvena daug. Esą efektyviausias būdas su jais kovoti – išginti į kitas vietoves.

„Reikėtų juos vyti link Taujėnų, Ukmergės, per Nevėžį pervaryti, kad pasklistų didesnėje teritorijoje. Mūsų planas – pavaikyti stumbrus sniego motociklais“, – sakė M. Čepulis.

Tačiau žemdirbiai labai abejoja valdininko užmojais. Pasak daržininko Vidmanto Kvedaro, banda nepaliaujamai didėja, gyvūnai nebebijo žmonių, įveikia elektrinius aptvarus, net išlaužia tvoras, o išvaryti iš pamėgtos teritorijos vėl sugrįžta.

Anot ūkininkų, apie stumbrų keliamas problemas kalbama daugybę metų, tačiau pokyčių taip ir nesulaukiama. Taip pat jie skundėsi, kad sunku gauti kompensacijas už stumbrų padarytą žalą, jos per menkos.

„Prieš porą metų 70 stumbrų banda išlaužė tvorą ir per dvi valandas sunaikino kukurūzų lauką. Atsėjau grikiais, tačiau rudenį ir juos suniokojo. Už tai kompensacijos negavau, nes esą tuo metu grūdinės kultūros turėjo  būti nuimtos, nors grikiai dar žydėjo. Tad kompensavimo mechanizmą reikia tobulinti“, – susitikime kalbėjo Kėdainių r. ūkininkas Paulius Bieliauskas.

LGAA pirmininko Aušrio Macijausko teigimu, valstybė turėtų reguliuoti stumbrų populiaciją ir gerbti privačią nuosavybę, kuri pagal Lietuvos Konstituciją yra neliečiama, o ją paėmus visuomenės poreikiams turi būti teisingai atlyginta. 

„Privati nuosavybė turi būti gerbiama. Visuomenė nori, kad Lietuvoje būtų stumbrai, kurie daro žalą asmenų nuosavybei. Galima sakyti, kad tokiu būdu nuosavybė yra nusavinama, už ją tinkamai neatlyginant. Visuomenės mastu tokių ūkininkų, savininkų – mažuma, tad valstybė turi juos apginti. Už patirtus nuostolius ūkininkams reikia tinkamai atlyginti, taip pat biudžete reikia rasti lėšų kompensacijoms už tvoras“, – teigė A. Macijauskas.

Susitikime su ūkininkais aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad Stumbro apsaugos ir valdymo plano, numatančio dalį gyvūnų perkelti į Dzūkiją bei kitas populiacijos reguliavimo priemones, įgyvendinimas vėluoja, baigiasi perkėlimui numatytas finansavimas.

Taigi artimiausiais metais dėl stumbrų kaimynystės Vidurio Lietuvos ūkininkams rūpesčių vargu ar sumažės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, nelogiška atsisakyti žemdirbystės šiuose derlinguose plotuose, todėl stumbrų kaimenė turi būti gerokai mažinama. Tam reikėtų keisti Stumbrų apsaugos ir populiacijos valdymo planą.