Vilnius. Jei prieš penkerius metus sraigių augintojų tebuvo vienetai, dabar ūkių, išbandžiusių šią verslo šaką, gerokai padaugėjo. Tačiau dauguma jų po metų kitų šios veiklos atsisako, nes tikisi greito ir stebuklingo pelno, o sraigių verslas reikalauja įdirbio ir investicijų.

Vieni nyksta, kiti - kuriasi

Stambių sraigių augintojų Lietuvoje iki šiol nėra daug, tačiau smulkių ir pradedančių nemažai. Tokie ūkiai kelerius metus deklaruoja nedidelį auginamų sraigių skaičių, o po to išsiparduoda arba tiesiog sunyksta.

Keliuose rajonuose pasiteiravus veterinarijos specialistų apie registruotis sraigių ūkius, šie vardija didesniuosius, o mažus ūkelius atidžiai tikrina sąrašuose ir vardija - to nebėra, tas deklaravo nulį, šitas pernai pardavė. Kai kurie neslepia, kad registruojančių sraigių ūkius pagausėja po įvairių seminarų, kuriuose sraigių auginimas pristatomas kaip itin patrauklus ir pelną nešantis verslas.

Šakių r., Valenčiūnuose afrikines sraiges auginę tėvas ir sūnus  Žydrūnas ir Justas Pranskaičiai dar pernai džiaugėsi nauju verslu ir dalijosi planais apie eksportą, tačiau šiemet paskaičiavę, kad sraigių auginimas tokio pelno, kokį jie buvo numatę,  neduos, verslo atsisakė.

Toks ūkininkų sprendimas - naujiena gretimame Žygėnų kaime sraigių verslą pradedantiems Jasevičiams, kurie ne kartą su kaimynais konsultavosi sraigių auginimo klausimais. Užsienyje dirbančio Egidijaus Jasevičiaus vardu registruotas sraigių ūkis dabar toks vienintelis Šakių rajone. Tuo tarpu šalimais esančiame Jurbarko rajone sraigių augintojų visai nebeliko - keletas pabandė ir atsisakė.

Kol sūnus dirba užsienyje, sraigėmis rūpinasi  mama Aldona Jasevičienė

Egidijaus Jasevičiaus sraigių ūkį prižiūrinti mama Aldona patvirtina, kad veisti ir auginti sraiges nėra taip paprasta, kaip daugelis įsivaizduoja, o ir uždirbti iš pradžių nedaug tepavyksta. Šiemet trečius metus skaičiuojantis ūkis VMVT deklaravo 420 000 vnt. sraigių.

„Pradžia sunki. Reikėjo daug investuoti, perprasti visą auginimą, kad paskui jau galėtumėm dirbti. O darbo, patikėkit, nemažai. Penkias dienas per savaitę šeri, vakarais laistai, nuplauni šėryklas, pili pašarus. Kai pradeda dėti, ant šėryklų dedame indelius su žemėmis, kur jos deda kiaušinėlius. Kol juos rankomis išrenki, užtrunki", - pasakoja Aldona apie sraigių priežiūrą. Įprastus kaimo žmogui gyvuliukus iki tol laikiusi moteris sako, kad sūnaus idėja auginti sraiges ją sužavėjusi, buvo įdomu imtis to, kas nauja.

„Vakarais po ruošos eidavau stebėti sraigių, kaip jos juda, kaip elgiasi", - šypsosi Aldona, prisimindama pirmus metus, kai šeima įsigijo 10 tūkst. sraigių.  Vienuolika vaikų išauginusi moteris džiaugiasi, kad jauniausias sūnus Egidijus Airijoje uždirbtus pinigus investuoja į verslą Lietuvoje, savo gimtajame kaime. Pasak Aldonos, šį rudenį po 8-erių metų darbo užsienyje jis planuoja sugrįžti ir jau rimtai užsiimti ūkio plėtra.

„Jei ne gerai apmokamas darbas užsienyje, nieko būtų neišėję. Pastatas, šildymo, laistymo įranga, šaldytuvai, aptvarai, viską sūnus įsigijo savomis lėšomis. Daugiau nei 50 tūkst. litų investavo", - sūnaus Egidijaus pasiekimais džiaugiasi Aldona. Auginti sraiges jai padeda viena iš dukrų, gyvenanti atokioje sodyboje. Sraigės iš uždarų patalpų neseniai iškeliavo į ten įrengtus aptvarus. Netrukus paskui jas iškeliaus ir maži sraigių jaunikliai, dabar augantys specialiose dėžutėse.

Moteris sako, kad užsitęsęs pavasaris šilumą mėgstančioms sraigėms nepalankus. Vėliau, nei įprasta, paleistos į aptvarus, jos lėčiau auga. Jeigu iki rudens sraigės nepasieks reikiamo dydžio ir svorio, bus nepaklausios. „Viena turi sverti bent 13 gramų. Jeigu kiautas neužsirietęs, vadinasi, neužaugusi - neperka", - sako Aldona, pasidžiaugdama, kad pastarosios dienos šiltos ir palankios sraigėms augti.

Štai toks neužriestas kiautas rodo, kad sraigė nespėjo užaugti ir pardavimui netinka

„Perspektyvūs ūkiai turi eksportuoti"

Vieną didžiausių Lietuvoje sraigių ūkį turinčio Kazimiero Račkauskio nuomone, sraigių auginimu apsimoka užsiimti tik tada, jeigu rimtai planuoji ūkio ateitį ir plėtrą. Radviliškio rajone, Šeduvoje ūkininkaujančio vyro nuomone, vidaus rinkoje sraigių realizacija nepelninga - perspektyvūs ūkiai turi auginti tiek sraigių, kad apsimokėtų jas eksportuoti.

„Nusprendę kurti sraigių ūkį, žmonės per daug tikisi. Pabando pirmais metais, mato, kad stebuklų nėra ir meta, o pragyventi iš šio verslo galima tik rimtai užsiimant. Augindamas mažą kiekį sraigių, mažai ir uždirbsi, iškils problemos su realizacija, neapsimokės įrenginėti patalpas, pirkti įrangą. O kai nieko nėra, tai tada ir problema", - sako šeduviškis, patardamas smulkiems augintojams nebijoti investuoti į plėtrą. Jis pats užsiima daugiau veisimu ir motininių sraigių auginimu - per metus jų užaugina maždaug  100 tūkst. Ūkininkas sako, kad sraigių augintojams konkurencijos nėra ko bijoti, kadangi vis vien vidaus rinkoje paklausos nėra, o užsienio rinka toli gražu neužpildyta.  Lietuvoje sraiges galima parduoti nebent didesniems augintojams, kurie jas eksportuoja.

„Per paskutinį penkmetį sraigių augintojų padaugėjo, nes yra galimybė pasinaudoti europinie parama. Sraigių augintojai gali naudotis tomis programomis, kurios skirtos gyvulininkystei. Žinau, kad yra jaunų ūkininkų, kurie teikė paraiškas tokių ūkių įsikūrimui, tik kol kas dar neaišku, kiek jų tą paramą gaus", - svarsto K. Račkauskis.

Kad pasiseks gauti paramą sraigių auginimui, tikisi ir ūkio įsikūrimui paraišką pateikęs Tomas Jachimavičius.  Jaunas ūkininkas laukia paraiškų įvertinimo pabaigos, kad galėtų planuoti tolesnę veiklą. Jo prašoma suma - 60 tūkst. eurų. „Dar truputį reikėtų pridėti, bet jau už tokią sumą galima kažką galvoti. Jei nepasiseks, tikriausiai teks laukti kito paraiškų teikimo etapo", - svarsto ūkininkas.

Nacionalinės mokėjimo tarnybos vyr. specialistės Donatos Macevičienės teigimu, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui" šiais metais vykusio paraiškų rinkimo metu pateiktos 3 paraiškos sraigių auginimo projektams įgyvendinti. „Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad buvo peržiūrėtos bylos tik tų pareiškėjų, kurie surinko nuo 80 iki 100 balų, todėl negalime tiksliai pasakyti, ar buvo pateikta tokių paraiškų daugiau. Primename, kad paramos lėšų neužteko visiems, norintiems gauti paramą, todėl administracinio tikrinimo metu buvo sudaryta projektų pirmumo eilė. Sudarius pirmumo eilę, paaiškėjo, kad bus vertinamos 345 paraiškos, surinkusios nuo 100 iki 85 balų (įskaitytinai)", - teigia specialistė.

Sraigių auginimas taip pat remiamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Smulkiųjų ūkininkų įsikūrimas" ir priemonės „Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį „parama investicijoms į žemės ūkio valdas".

MŪ inf.