Kaunas. Augalininkystės ūkio savininkui Ramūnui Skeberdžiui iš Biržų r. šie metai buvo neeiliniai - nusprendęs pereiti prie ekologinio ūkininkavimo gavo gerokai daugiau pajamų nei ūkininkaudamas chemizuotai. Ekologiniai pereinamojo laikotarpio grūdai turi gana didelę paklausą ir už juos mokama beveik dvigubai daugiau nei už užaugintus chemizuotame ūkyje.

Su artimaisiais biržietis dirba 700 ha, iš jų 300 ha registruota jo vardu. Didžioji dirbamos žemės dalis šiemet sertifikuota kaip pereinamojo laikotarpio ekologinės naudmenos (apie 100 ha plote ekologiškai ūkininkaujama jau ne vienus metus).  

Ramūnas Skeberdis - konkurso „Metų ūkio 2017" III vietos laimėtojas Biržų rajone

„Buvo labai nepalankus, šaltas pavasaris, gegužės 10 d. net sniego prikrito, tad pasėliai iš pavasario atrodė ir vystėsi prastai. Pasiskaičiavau, kad jei kviečių derlingumas sieks 5 t/ha, pelno nebus galima tikėtis, o investuoti ir dirbti vis vien reikia - ir tręšti, ir purkšti. Tad nusprendžiau neinvestuoti. Neįtikėtina, bet metai buvo stebuklingi, dar niekad nebuvo pavykę iš hektaro gauti tokio pelningumo", - savo sprendimu ir pirmų perėjimo metų į ekologinį ūkininkavimą rezultatais džiaugiasi ūkininkas.

Jo teigimu, kadangi išmokų už ekologinius pasėlius neprašo (ši galimybė naujai ekologiškai ūkininkauti pradedantiems šiuo metu ir nesuteikiama), neprisiima ir įsipareigojimų užtikrinti ekologinio ūkio veiklos tęstinumą mažiausiai penkerius metus. „Jei kitais metais nenorėsiu ūkininkauti ekologiškai arba nebus tokiai produkcijai poreikio, galėsiu ir atsisakyti, nes įsipareigojimų nėra, esu laisvas elgtis, kaip noriu", - tikina R. Skeberdis, auginantis kviečius, rapsus, žirnius, pupas ir grikius.

Nors daugelis augalininkystės ūkių šiemet nukentėjo ir patyrė didelių nuostolių dėl didžiulio kritulių kiekio, Biržų r. ūkininkas sako, kad javapjūtė jam buvusi gana sėkminga. Daugelį kultūrų, išskyrus grikius, kurie ir pasėti buvo į užmirkusias žemes, spėjo nusiimti laiku, grūdų kokybė taip pat buvo gera. Derlių dorojo dviem kombainais.

„Kai kviečiai pribrendo, orai pasitaisė, buvo 10 gražių dienų, per kurias visus kviečius ir nusikūlėme - pradėjome nuo 18, baigėme 14,5 proc. drėgnumo kulti. Vidutinis kviečių drėgnumas siekė 16 proc., tad nudžiovinti tik du procentus reikėjo", - pasakoja ūkininkas, savo ūkyje turintis džiovyklą. Pasak jo, rapsus džiovinti taip pat ne per daugiausiai reikėjo, tik pupas jau gerokai drėgnesnes kūlė, nors lietus jų kokybei taip pat nespėjo pakenkti.

Tiesa, laiku pasėti žieminius augalus sekėsi kur kas prasčiau - apsėjo tik penktadalį numatyto ploto. Tačiau R. Skeberdis nelinkęs kaltinti gamtos ir blogo oro, jo teigimu, tai prasto darbo organizavimo padarinys. „Pritrūkome technikos, o vėliau dar ir traktorius sugedo", - sako R. Skeberdis. Ūkininkas tikisi, kad pačioje spalio pabaigoje sėti augalai dar spės sudygti, nes, jo nuomone, kol kas dygimui oras palankus - nėra šalnų, pakanka drėgmės.

Jis sutinka, kad kiti metai greičiausiai bus gerokai sunkesni, nes vasariniai javai prasčiau auga, jiems didelę įtaką turi vasaros sąlygos, be to, sunkiau juos ir nuimti. „Reikės investuoti į didesnius nuėmimo technikos pajėgumus, nes nebus įmanoma su dabartiniais nuimti - būsi įspaustas į laiko rėmus", - apie laukiančius kitų metų iššūkius kalba Biržų r. ūkininkas.

MŪ inf.