Spelta atgimimas: kuo ypatingi šie kviečiai?
2019-10-17

Kaunas. Pastaraisiais metais mūsų šalies ūkiuose populiarėja spelta kviečiai. Nors kai kas juos vertina kaip naujovę, iš tiesų spelta yra viena seniausių kviečių rūšių Žemėje. Kodėl jie dabar vėl atrandami iš naujo?

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvoje buvo auginama 1,219 tūkst. ha spelta žieminių kviečių. Šiemet jų deklaruota beveik tris kartus daugiau – 2,992 tūkst. ha. Kiek spelta kviečių pasėta būsimų metų derliui, duomenų dar nėra, tačiau, ko gero, bus ne mažesnis plotas negu šiemet.

Spelta kviečius pirmiausiai pradėjo auginti ekologiniai ūkiai, kadangi jie labiau negu įprasti, intensyvioms auginimo technologijoms pritaikyti kviečiai tinkami ekstensyviai žemdirbystei, kai netręšiama, arba tręšiama tik organika, kai nenaudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės ar sintetinės trąšos.

Spelta ne veltui praminta „žmonijos augalu“, „kviečio motina“ – tai viena seniausių Žemėje kviečių rūšių, Lietuvoje augusi dar kryžiuočių ordino metu. Kodėl išnyko?

Kartu su užkariautojais į mūsų kraštą atkeliavo žymiai derlingesnės kviečių rūšys, o šiandien spelta išgyvena savo renesansą, nes žmonės, pavargę nuo industrijos, vėl atsigręžia į natūralumą.

Spelta kviečiai kilo iš pietvakarinės Azijos, taip pat Užkaukazės, Armėnijos, Gruzijos, kur buvo auginami 6000 m. pr. Kristų. Apie 3000 m. pr. Kristų ši kultūra pateko į pietvakarių Vokietiją, kur ne tik rado palankias sąlygas augti, bet ir senųjų vokiečių – alemanų dėka paplito ir įsišaknijo šio krašto tradicijose.

Romos laikas spelta buvo auginama visoje Europoje, net ir Švedijoje, nemaži jos plotai augo Anglijoje, šiaurinėje Ispanijoje.

Ilgainiui šios kviečių rūšies buvo atsisakyta kaip ne itin derlingos, reikalaujančios papildomų darbo sąnaudų ją perdirbant. Tiesa, iki šių dienų ji sėkmingai klesti Vokietijoje (užima 8-10 tūkst. ha). Tai pat Šveicarijoje, Austrijoje, kur yra viena pagrindinių šių šalių javų kultūrų.

Šio šimtmečio pradžioje išaugęs susidomėjimas sveiku gyvenimo būdu, ekologija vėl privertė prisiminti tai, kas buvo „sena ir gera“, mat ši kviečių rūšis pasižymi ypatingu atsparumu kenksmingoms aplinkos sąlygoms, kenkėjams ir ligoms, yra itin turtinga maistinėmis medžiagomis, reikšmingomis subalansuotai žmogaus mitybai.

Ekologiška kultūra

Spelta kviečiai (Triticum spelta L.) sėjami kaip ir įprasti kviečiai. Jie mėgsta drėgmę ir šiltoką klimatą, tačiau jei dirva per drėgna, prasčiau pasiruošia žiemai. Geriausia sėti lengvesniame dirvožemyje, sunkiame jie augs skurdžiau, derlingumas bus mažesnis.

Kadangi spelta kviečių grūdai su storesniu lukštu, jiems sudygti reikia daugiau drėgmės negu įprastiems kviečiams. Todėl sėklų įterpimo į dirvą gylis turėtų būti šiek tiek didesnis: 4-5 cm.

Spelta išauga iki 1,2-1,4 m aukščio, turi ploną stiebą, ilgas ir siauresnes nei įprasta kviečiams varpas. Jų grūdus gaubia lukštas, kuriam nuimti reikia papildomų darbo sąnaudų – specialios nulukštinimo mašinos.

Tačiau būtent šis lukštas patikimai saugo augalus nuo ne itin palankių aplinkos sąlygų,  drėgmės praradimo, kenkėjų ir iš dalies nuo ligų: kietųjų kūlių, juodųjų bei rudųjų rūdžių, miltligės, fuzariozės.

Spelta netoleruoja didelių kiekių mineralinių trąšų. Liauni javų stiebai linkę išgulti – taip augalai reaguoja į pernelyg didelį azoto kiekį. Jei žemėje yra pakankamai pagrindinių maisto medžiagų, papildomai tręšti pasėtos speltos nereikia.

Senieji spelta kviečiai nėra labai derlingi, todėl šį rodiklį siekiama padidinti kryžminant juos su paprastaisiais kviečiais. Vis gi ir naujosios spelta veislės savo derlingumu atsilieka nuo paprastųjų kviečių: iš hektaro gaunama apie 2-4 t, kai paprastųjų kviečių vidutiniškai – 7-10 t.

Beje, spelta kviečių dar niekam nepavyko ir genetiškai modifikuoti, todėl valgydami produktus iš jų, bent jau dėl to galime būti tikri.

Spelta išauga iki 1,2-1,4 m aukščio, turi ploną stiebą, ilgas ir siauresnes nei įprasta kviečiams varpas. Jų grūdus gaubia lukštas

Turtingi baltymais

Spelta kviečiai tampa vis populiaresni žmogaus racione dėl savo unikalių savybių: turi daugmineralinių medžiagų ir mikroelementų, lyginant su paprastaisiais kviečiais, - ir didesnį baltymų kiekį.

Juose randama 61 proc. angliavandenių, 16-17 proc. baltymų, 2 proc. riebalų, daug B grupės vitaminų, itin gausu magnio, kalio, geležies, cinko, mangano.

 Spelta grūdai turi beveik visų reikalingų vitaminų ir maistingųjų medžiagų, kurios užtikrina pilnavertę ir subalansuotą žmogaus mitybą. Jų maistinė vertė lyginama su motinos pienu.

Labai svarbu, kad vitaminai slypi ne tik spelta kviečio grūdo apvalkale, bet ir visuose jo sluoksniuose, būtent todėl minėtos maistingos medžiagos išlieka net smulkaus malimo miltuose. Spelta labai tinka dietinei mitybai arba kaip papildas sergantiems ir norintiems greitai atgauti jėgas.

Spelta grūdų glitimas yra kiek kitoks nei įprastų kviečių. Kaip žinome, šis rodiklis lemia kepinių bei kitų gaminių iš jų kokybę. Todėl iš spelta miltų pagaminti kepiniai geriau virškinami. Be to, yra nealergiški ir rekomenduojami visiems, kurie kenčia nuo alergijos kviečių glitimui.

Dietologai pataria šių kviečių miltus naudoti be baimės – jų gaminiai „neina“ į kūną, todėl nereikia pergyventi dėl priaugsiančio svorio.

Kulinarijos menas

Giliausias ir seniausias spelta kviečių gaminių kulinarines tradicijas puoselėja Vokietija ir jos kaimynės. Jie naudojami švabiškiems kukuliams gaminti, duonai ir bandelėms kepti, įvairioms košėms, sausiems puryčiams.

Duonos kepiniai iš spelta miltų ar su jų priemaiša turi savotišką pikantišką prieskonį, ilgiau nepraranda savo šviežumo, todėl ir laikyti bei vartoti juos galima ilgiau. Beje, šioje kultūroje randamas didelis baltymų kiekis leidžia miltus naudoti makaronų gamyboje.

Pilnai neprinokę (pieninės brandos tarpsnyje) spelta kviečių grūdai vadinami „žaliaisiais grūdais“ (Grunkerne) ir naudojami sriuboms. Šie grūdai dėl priverstinio džiovinimo krosnyje įgauna ryškų riešutų aromatą. Minėtas metodas atrastas atsitiktinai, kai maždaug prieš 200 m. baiminantis dėl blogo oro javapjūtės metu, spelta kviečius bandė kulti dar nesunokusius, o išdžiovinti krosnyje jie pasirodė labai gardūs.

Mūsų parduotuvėse jau galima rasti iš spelta kviečių pagamintos įvairesnės produkcijos: javinukų, spelta manų kruopų su sėlenomis, pilnagrūdžių spelta kviečių košės, grūdų paplotėlių ir kt.

Prekybos centruose šalia įprastų kvietinių miltų, specialių jų mišinių skirtingai duonai kepti stovi ir spelta miltai. Tradicijos sugrįžta į mūsų namus: ne tik kaimo sodybose, bet net ir daugiabučių kvartale vis dažniau nosį kutena iš spelta miltų keptos duonos kvapas, moterys dalijasi raugu, receptais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai