Ukmergė / Telšiai. Sojas galima išvysti ir mūsų šalies laukuose. Ekologinį ūkį turintis Saulius Daniulis jas su pertraukomis augina jau ne vienus metus. Patys užsiauginti sojų bando ir pieno ūkių šeimininkai. Vienas jų – Ričardas Pliuskis.

Ekologinį ūkį puoselėjantis Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis sojas su pertraukomis augino ir augina ne vienus metus. Atsižvelgus į sezono sąlygas, derlius kartais džiugina, o kartais nuvilia.

„Daug metų draugauju su sojomis: paauginu, pavargstu, nebesėju, paskui vėl auginu. Žemdirbių pasirinkimus daug lemia ir politiniai sprendimai, skatinimas. Auginti turi apsimokėti. Galėtume ir bananus auginti, nes Lietuva jais neapsirūpina, statytume šiltnamius ir augintume. Bet savikaina ir kaina būtų „kosminė“, niekas jų nepirktų...

Europos Sąjungoje daug kalbama apie žaliąjį kursą, atsinaujinančią energetiką, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, ir niekas nepasako – jeigu tik CO2 emisijos mokestis bus įtrauktas į atvežamų iš Amerikos sojų pašarų (juos perka visi gyvulių ir paukščių kompleksai) kainos dedamąją, tai už viską teks sumokėti produktų pirkėjams (logistika, tiekėjai nemokėjo ir nemokės). Taigi, jeigu sojų rupiniai pabrangs 30–40 proc., ką darysime? Vėl kiaulių, paukščių augintojai bėgs į Vyriausybę su ištiesta ranka – duokit pinigų?!

O kaimynai lenkai, atlikę „namų darbus“ (jie skatina sojų auginimą), mums tuoj pat pigiai pasiūlys mėsos, kiaušinių ir kt. Lietuva vis laukia kažko. Auginimas laikosi ant pavienių entuziastų ūkininkų“, – S. Daniulis įvardija priežastis, kodėl nesiplečia Lietuvoje sojų pasėliai ir kokie galimi padariniai, jeigu ir toliau iš esmės nekeisime situacijos.

Mokosi iš klaidų

Ūkininkas per daug metų išbandė įvairias sojų veisles. Su vienomis pasisekė labiau, kitos nuvylė. S. Daniulis patarimų, kaip auginti ekologiškas sojas, ieško pas lenkus, vokiečius – važiuoja į lauko dienas, žiūri, ką ir kaip jie daro.

„Pavyzdžiui, buvo rašyta, kad sojas galima tankiai auginti, bet paaiškėjo, jog, taikant ekologines technologijas, tarpueiliai turi būti ne mažesni kaip 45 cm, kad galėtume mechaniškai naikinti piktžoles.

Anksčiau teigta, jog sojas reikia sėti vėliau, kad jos žydėtų liepą. Dabar, kai šiltėja klimatas, jas galima anksčiau sėti, kai žemė įšyla iki 10–12 °C“, – sako augintojas.

Beje, pernai jis pastebėjo įdomų dalyką: kai sojos jau buvo bedygstančios ir gegužės antros dekados pradžioje iškrito sniego, augalai po juo nenušalo. Sojos gana gerai ištveria ir karščius. Todėl, ūkininko nuomone, jos gali būti vienas iš baltyminių augalų pasirinkimų keičiantis klimatui. Mat per karščius tiek pupų, tiek žirnių žiedai nudega ir neužmezga sėklų. O sojų žiedus apsaugo lapai. Jos geriau ištveria ir sausras, nes jų šaknynas stipriai išvystytas.

Ekologiškų sojų derlingumas labai svyruoja. Pasak Sauliaus, pavyksta užauginti ir 1,3 t/ha, o kartais tenkinamasi vos 0,6 t/ha pupelių.

R. Pliuskis: „Pieno baltymai pasiekė aukštumas“ 

Dauguma pieninių galvijų laikytojų perka baltyminius priedus – rapsų išspaudas arba sojų rupinius, o šie kainuoja brangiai. Todėl pieno ūkiai patys bando auginti sojas. Vienas jų – Telšių rajono ūkininkas Ričardas Pliuskis, laikantis 50 melžiamų karvių.

Pirmą kartą užsiauginti sojų bandė prieš dvejus metus – eksperimentas pavyko. Šiemet norėtų tęsti, sėklos nusipirko, tik ar ji pasieks žemę, nežinia. Viskas priklausys nuo pieno kainos.

Agronomo išsilavinimą turintis ūkininkas pirmą kartą 3 ha sojų pasėjo norėdamas įsitikinti, ar, šiltėjant klimatui, jas apskritai įmanoma užauginti Lietuvoje. „Tai labai įdomūs, galvijų pašarams tinkantys augalai. Sojas auginti nėra sunku, bet agrotechninių klaidų jos neatleidžia. Man, kaip agronomui, jas auginti labai patiko“, – dalijasi patirtimi ūkininkas.

„Po konsultacijų ryžausi pabandyti ir galiu pasakyti, kad visiškai pasiteisino tiek auginimo, tiek naudos gyvuliams prasme“, – teigia R. Pliuskis. Veisles rinkosi pagal sojas auginančių Šiaulių, Vilniaus rajonų, taip pat Latvijos ūkininkų rekomendacijas.

Pirmas bandymas buvo labai sėkmingas – sojų nukūlė 4 t/ha. R. Pliuskis sojas kūlė spalio viduryje, jos buvo 18–20 proc. drėgnumo. Kadangi džiovyklos ūkis neturi, sojas sumalė ir sudėjo saugoti į rankovę. Gyvuliams kasdien jų duodavo iki 1 kg karvei.

„Veterinarijos gydytojas Vytas Gudaitis pabrėžė – svarbiausia neviršyti žalių pupelių dozės pašaruose dėl kai kurių sunkiau virškinamų medžiagų. Rezultatai buvo puikūs, pieno baltymai – aukštumose“, – džiaugiasi ūkininkas. Nepageidaujamo poveikio gyvulių sveikatingumui nepastebėta.

Ričardas gyvuliams visada perka sojų rupinių, tad paties užaugintos sojos atpigino šėrimą ir padėjo išgyventi pieno krizę. Kadangi žalių sojų kiekis gyvuliams ribojamas, vis tiek reikėjo papildomai duoti ir sojų rupinių.

„Kadangi sojas pradėjau auginti labiau iš smalsumo, kad įsitikinčiau, kaip šilumamėgiai augalai auga mūsų klimato sąlygomis, labai kruopščiai neskaičiavau, kas pigiau – auginti sojas ar pirkti rupinius, nes jų kaina svyruoja. Manau, išėjo minimali ekonomija auginti pačiam“, – svarsto R. Pliuskis. Vis dėlto ūkiui finansinės grąžos reikia, todėl spręsdamas, ar auginti sojas nuolat, žada skaičiuoti, kiek tai apsimoka.

Visus pasakojimus apie S. Daniulio ir R. Pliuskio patirtis, auginant sojas, skaitykite balandžio mėn. žurnale „Mano ūkis“.