Babtai (Kauno r.), kovo 13 d. Vaismedžių genėjimas yra gana sudėtingas darbas, tad sodininkams jo imtis reikėtų tik įgijus tam tikrų žinių ir pasikonsultavus su profesionalais. Tam ir buvo skirtas praėjusią savaitę LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute organizuotas seminaras.

Pasak instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjo Noberto Uselio, obelų genėjimo tikslas yrasuformuoti tvirtą vaismedžio vainiką, leidžiantį išlaikyti gausų vaisių derlių. Vainikas turi būti erdvus, kad būtų tinkamai apšviestos visos šakelės ir susidarytų optimalios sąlygos ne tik vaisių augimui ir nusispalvinimui, bet ir žiedinių pumpurų formavimuisi ateinančių metų derliui. Mokslininko tvirtinimu, visų sodininkų pagrindinis uždavinys - kad kuo anksčiau obelų verslinis sodas pradėtų derėti ir derėtų kuo ilgiau, t. y. prailginti derėjimo laiką.

Norint gauti kokybiškus vaisius ir gražiai suformuoti žemaūgius vaismedžius, juos genėti reikėtų 3 kartus per metus. Pirmasis genėjimas - vaismedžių ramybės metu ir prasidėjus vegetacijai (t. y. žiemą ir pavasarį, iki obelų žydėjimo pabaigos), antrasis - prasidėjus vegetacijai - intensyvaus obelų augimo metu vasaros pradžioje ir viduryje, ir trečiasis - vasaros genėjimas, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, tai yra 3-4 savaitės iki obuolių skynimo (vadinamasis vasaros genėjimas).

Derančių obelų genėjimo būdai

Pastaraisiais metais žemaūgiuose ar pusiau žemaūgiuose soduose dažniausiai formuojami įvairios modifikacijos verpstės formos obelų vainikai. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga horizontalios šakos. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0,7 m nuo žemės. Apatinės šakos yra ilgiausios, o kylant liemeniu į viršų, šakos formuojamos vis trumpesnės. Visos šakos yra horizontalios, šios formos vaismedžiai primena eglutę. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi išlaikyti 2,5 m aukščio.

Paprastosios verpstės formos vainikais dažniausiai formuojami rečiau augantys pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai vaismedžiai. Suformuoto vaismedžio apatinė vainiko dalis būna 2,0; vidurinė - 1,5; viršutinė - 0,5 m pločio.

Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio išauga horizontalios šakos tik vainiko apatinėje dalyje, 0,7-1 m virš žemės. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakutės. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. Šie vaismedžiai nedidelės apimties, vainiko apačia 1-1,5 m pločio. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai, dauguma vaisių geriau apšviečiami, ir užauga daugiau kokybiškų, spalvotų obuolių. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2,5 m aukščio.

Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį, iš kurio auga trumposios šakutės ir visai nėra didesnių horizontalių šakučių. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Jų vainikai būna iki 1 m pločio. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai, jų gerai apšviesti vaisiai užauga labai kokybiški.

Paprastosios verpstės formos vainikai, auginant obelis 3,5-4×2,0-1,25 m atstumais, į vieną hektarą sodinama 1 250-2 300 vaismedžių; laibosios verpstės vainikai, auginant 3,5-4×1,0-0,85 m atstumais (2 500-3 400 vaism./ha);superverpstės vainikai, auginant 3,5-4×0,75-0,50 m atstumais (3 300-5 700 vaism./ha).

Neaugių ir vidutiniškai augių obelų genėjimas

Versliniuose soduose plinta neaugios ir vidutiniškai augios obelys, kurios užaugina daug vidutinio ilgio lanksčių ūglių, o šakos iš liemens dažnai auga beveik horizontaliai. Šiai grupei priklauso Šampion, Delikates, Gala, Lodel ir kt. veislės. Minėtų veislių obelys dažnai formuoja tankius vainikus, užaugina daug trumpų metūglių, kurie kitais metais gausiai dera. Didesnioji šių veislių obelų šakų dalis auga beveik horizontaliai, todėl jaunoms obelims lankstant šakas lengviau suformuoti apatinius vainikus. Senesnėms obelims galima išgenėti aukštyn augančias ir palikti tik horizontalias arba net žemyn svyrančias šakas. Šių veislių obelims nei jaunų, nei derančių ūglių trumpinti nereikia, kitaip jos dar gausiau šakosis.

Derantiems vaismedžiams be atnaujinamojo genėjimo, kai išpjaunamos senos arba stiprios aukštyn augančios šakos (ypač vainiko viršutinėje dalyje), genimi dar ir vainikai, kurie dažnai būna per tankūs, jų vidus prastai apšviestas. Šviesinamojo genėjimo metu išgenimos nors ir jaunos, bet viena kitai pavėsį sudarančios šakutės. Be to, šio tipo obelims būtina praretinti ūglius ne tik liemens bet ir šakų viršūnėse, išgenėti stipresnius, tarp savęs konkuruojančius ūglius.

Labai augių obelų su aukštyn augančiais ūgliais formavimas ir genėjimas

Dauguma labai augių obelų (Alva, Gloster, Melrose, Jonagold, Aldas) augina stiprius, aukštyn augančius ūglius. Tik Jonagold obelų ūgliai dažnai linkę augti ir horizontaliai. Šio tipo obelims jau pirmaisiais metais kuo greičiau jauni, 8-10 cm ūgliai nukreipiami horizontaliai, kad kuo anksčiau su liemeniu sudarytų statų kampą.

Labai augių obelų Alva suformuotiems vaismedžiams išpjaunamos senesnės, storesnės, ypač viršutinėse vainikų dalyse aukštyn augančios šakos. Šioms obelims vainikų prašviesinti nereikia.

Suformuotiems vaismedžiams išpjaunamos senesnės, storesnės, ypač viršutinėse vainikų dalyse aukštyn augančios šakos. Nugenėjus lieka jaunesnės, plonesnės ir horizontalios ar žemyn svyrančios šakos. Šioms obelims vainikų prašviesinti nereikia. Jeigu vainikai per reti, jo viduryje atlenkiami keli ūgliai ne horizontaliai, o žemyn, kad jie mažiau augtų, o formuotų daugiau vaisinių šakučių.

Obelų derančiomis ūglių viršūnėmis formavimas ir genėjimas

Rubin, Paulared ir Cortland obelys turi svyrančias šakas, nutįsusias, greitai nuplinkančiais pagrindais šakas. Jų vaisiai auga ūglių galuose. Formuojant tokius vaismedžius, svarbu ne tik laiku atlenkti ūglius horizontaliai, bet atlenktus metūglius pavasarį šiek tiek patrumpinti, kad jie imtų šakotis. Be to, šių veislių obelis galima priversti daugiau šakotis ir suformuoti daugiau vaisinių šakučių pinciruojant ūglius vasaros pirmoje pusėje.

Genint rugpjūčio mėnesį, išpjaunami tik tie stiprūs ūgliai, kurie auga tiesiai į viršų, nesišakoja ir nekrauna žiedinių pumpurų. Taip suformuotų vaismedžių vainikuose vyrauja trumposios horizontaliosios šakos su daug vaisinių šakučių. Jie genimi kaip ir visi, tik kruopščiau išpjaunamos žemyn augančios, nutįsusios senesnės šakos, ant kurių būna mažiau spalvotų, prastesnės kokybės vaisių.

Genėjimo darbų sparta ir kokybė daug priklauso nuo turimų įrankių. Seminaro metu SDI mokslo darbuotojas Darius Kviklys sodininkams pristatė patogiausius rankinius, akumuliatorinius, pneumatinius, motorinius genėjimo įrankius ir naudojamas platformas bei pakylas soduose genėjimo metu.

MŪ inf.