Kaunas. Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) savo narių klausė, kaip praėjusią savaitę iškritęs sniegas paveikė pasėlius. Ko gero, švelniausi sniego padariniai fiksuoti Šiaurės Lietuvoje, o daugiausia nuostolių gali būti Pietų ir Vidurio Lietuvoje.
Pasėlių draudikai sulaukė beveik 200 pranešimų dėl padarytos žalos.
LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad kol kas dar ankstoka spręsti, kaip gegužės 12 d. iškritęs sniegas paveikė pasėlius, nes padaryta žala gali išryškėti vėliau.
„Labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Dabar žemdirbiai laukia, kaip pasėlių draudimo bendrovė įvertins padarytą žalą. Apie 40-50 proc. mūsų asociacijos narių kasmet draudžiasi pasėlius. Bėda ta, kad mes nežinome, ar gegužę iškritęs sniegas bus vertinamas kaip draudiminis įvykis. Pasikalbame su kolegomis Vokietijoje, Lenkijoje – ten tai yra dažnas reiškinys“, - sako I. Jankauskas.
Jo nuomone, klimato kaita krečia tokius pokštus, į kuriuos reaguoti nespėja nei žemdirbiai, nei pasėlių draudikai. „Sakyčiau, draudimo sistema atsilieka vienais metais nuo realybės. Atsirado užmirkimų padaryta žala – kitais metais prasidėjo draudimas nuo šios rizikos. Tada buvo stichinė sausra – atsirado draudimas nuo jos. Mes tiesiog nebežinome, ko galima tikėtis iš gamtos. Manome, kad draudimo sąlygos turėtų būti abstraktesnės, kaip automobilių draudime: juk nesvarbu, ar tu sudaužai mašinos priekį, šoną ar galą – draudimas veikia, tiesiog apsidraudi nuo bet kokių eismo įvykių“, - svarsto I. Jankauskas.
Jis primena, kad per neseniai darytą apklausą paaiškėjo, kad 4 iš 10 žemdirbių didžiausiu šių dienų iššūkiu laiko ne COVID 19 ar apyvartinių lėšų trūkumą, bet būtent klimato kaitą. Ir vienintelis įrankis kovoje su šiuo iššūkiu – pasėlių draudimas.
„Raštu kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, kad paragintų savivaldybes aktyviai registruoti žemdirbių patirtus nuostolius pasėliuose. Svarbu, kad specialistai įvertintų, kokios žalos atsiranda toliau, po kurio laiko įvykiams įvykus, nes niekas dar neturi patirties, kaip augalus paveiks vienas ar kitas netipinis gamtos reiškinys“, - sako I. Jankauskas.
Sniego smarkiai aplaužytos ankstyvosios bulvės Kėdainių rajone
Nuo stipraus vėjo ir liūties, kuri perėjo į sniegą, kai kuriuose rajonuose smarkiai nukentėjo ankstyvajam derliui augintų bulvių pasėliai: antžeminė bulvių dalis buvo tiesiog sumalta siautėjusios stichijos.
Augintojai nukėlė planus anksti pradėti planuotą bulviakasį, nors po šiltos žiemos atrodė visai realu šiemet gegužės antroje pusėje jau turėti pirmųjų šviežių bulvių. Dėl smarkiai aplaužytų bulvių stiebų kai kuriuose ūkiuose planuojamas perpus mažesnis ankstyvųjų bulvių derlius. Augintojai sako, kad visas viltis dabar deda į draudimą, nes patirti nuostoliai labai netikėti ir tikrai dideli.
Įtampa išlieka per visą auginimo laikotarpį
Pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika sako, kad draudikai su panašiu nerimu kaip žemdirbiai stebi kintančio klimato šėliones. Pavasaris trečius metus iš eilės prasidėjo perspėjimais apie sausrą, vėliau vyraujantys stiprūs vėjai ir susiformavusios dirvos audros pažeidė silpnus, tik ką išdygusius augalus. Kai jau pradėjo lyti ir visi pagalvojo, kad jau bus galima lengviau atsipūsti, iškrito sniegas.
„Daugėja ankstyvųjų žalų, kurios įvyksta tik pasėjus. Prieš tai dvejus metus žemdirbiai kreipdavosi dėl užplaktų vasarinių rapsų pasėlių, o pastaruosius dvejus metus registruojame audrų „nuplaktus“ cukrinių runkelių ar aliejinių ridikų pasėlius. Pastebime nuostolius sukeliančių rizikų pokyčių, apie kuriuos nuolat informuoja savidraudos fondo kolegos iš įvairių Europos valstybių. „Fabriko po atviru dangumi“ neįmanoma uždaryti, sustabdyti, palaukti, todėl negalime atsikvėpti, kol derlius nėra aruoduose“, - sako M. Rusteika.
Pavasarinės šalnos Lietuvoje daugiausia nuostolių atnešdavo sodininkams ir daržininkams, o augalininkystės ūkiuose šios rizikos nebuvo dažnos. „Pastaraisiais metais neužfiksavome tokių didelių šalnų, kurios pakenkė pasėliams, todėl šalnų rizikos nedraudėme. Didelio susidomėjimo šiais metais sulaukė draudimas nuo stichinės sausros - šią riziką pasirinko 7 kartus daugiau žemdirbių negu pernai, o apdraustas plotas taip pat padidėjo 7 kartus“, - pastebi M. Rusteika.
Balandžio pabaigoje pagal fiksuojamą SPI indeksą bloga padėtis buvo Kalvarijos, Marijampolės ir Vilkaviškio rajonų dalyse. Tačiau pradėjus lyti, padėtis šiek tiek pasikeitė. Gegužės pirmojo ketvirčio duomenimis, sausros rizika vis dar išlieka, tačiau kai kuriose prieš tai SPI indeksą fiksavusiose seniūnijose sausra atsitraukė, o ši rizika išaugo Kaišiadorių, Klaipėdos, Šilutės ar Tauragės rajonų seniūnijose.
Pasėlių draudikai sulaukė arti 200 pranešimų dėl sniego padarytos žalos, iš viso 20 tūkst. ha plote
Gegužės 12 d. ryte iškritęs sniegas daugelį žemdirbių išgąsdino - atrodė, kad žieminių rapsų derlius sunaikintas.
„Iš žemdirbių sulaukėme arti 200 pranešimų dėl padarytos žalos, iš viso 20 tūkst. hektarų. Reakcija į nepažįstamą situaciją suprantama. Konsultavomės su kolegomis Vokietijoje, Olandijoje, kur tokios rizikos draudžiamos, ir sakėme žemdirbiams, kad dabar geriausia 3-4 dienas palaukti, kad išryškėtų tikrieji nuostoliai. Apie galutinius nuostolius dar anksti kalbėti, nes juos pamatysime tik prieš derliaus nuėmimą“, - pastebi M. Rusteika ir priduria, kad daugelis žemdirbių puikiai supranta, jog nuo tokios rizikos (sniego rizika gegužės mėnesį) laukai nebuvo apsaugoti.
Apsidraudusių susivienijimo Lietuvoje pirmininkas Alfredas Bardauskas kreipėsi į savidraudos fondo valdybą ir pristatė esamą situaciją bei žemdirbių lūkesčius. Savidraudos fondo valdyba sutiko vertinti padarytas žalas, nes daugelyje laukų pažeidimai susiję su žieminių rapsų nulenkimais, lūžiais, ir žemdirbiai patirs realius derliaus nuostolius.
„Atskiruose laukuose pasitaiko žieminių rapsų išgulimas, kuris nėra vertinamas. Pirminiais duomenimis, nuo sniego stipriausiai nukentėjo Marijampolės, Kauno, Panevėžio bei Jonavos rajonai“, - reziumuoja M. Rusteika.
Jau balandžio viduryje draudikai sulaukė 1 000-osios draudimo sutarties, o per pastarąjį mėnesį jų dar padaugėjo. Pasėlius galima apdrausti iki gegužės 31 dienos. Šiuo metu apdrausta apie 240 tūkst. hektarų.
„Žemdirbiai nori apsaugoti visus laukus ir nuo visų galimų rizikų, nes sudėtinga nuspėti, ar bus kruša, o gal sausra ar iššalimas. Visi puikiai supranta, kad kuo arčiau derliaus nuėmimas, tuo didesnė rizika jį prarasti“, - sako M. Rusteika.
Praėjusiais derliaus metais savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ 10 Europos valstybių apdraudė 5,95 mln. hektarų, o draudimo suma sudarė 10,22 mlrd. eurų.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)