Kaunas. Rengiami Pieno supirkimo taisyklių pakeitimai turėtų didelę įtaką smulkiems ūkiams. Lietuvos pieno gamintojų asociacija mano, kad griežtinti taisykles dabar ne pats geriausias laikas.

Naujose Pieno supirkimo taisyklėse rengiami pakeitimai dėl pieno kokybės sudėties ir vertinimo sistemos bei pieno mėginių paėmimo, šiuo metu dėl jų vyksta diskusijos.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje kalbėta apie daugiausia ginčų keliantį Taisyklių punktą, kad į pieno supirkimo punktą bus galima pristatyti tik atšaldytą pieną (pagal šiuo metu galiojančia tvarką pamelžtas pienas į pieno supirkimo punktą turi būti pristatytas per 2 val.). Tai palies visus smulkiausius ūkininkus, kurie neturi pieno šaldytuvų. O pieno melžimo įrangą ir šaldytuvus Lietuvoje turi tik apie 40 proc. pieno gamintojų.

VMVT duomenimis, 2020 m. net 54 proc. supirkto pieno neatitinka reikalavimų dėl bendro bakterijų kiekio. Tačiau į klausimą, ar, priėmus Taisyklių pakeitimą dėl pieno atšaldymo, jo kokybė tikrai pagerės, liko neatsakyta.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė siūlė pasvarstyti, kas bus, jeigu atsitiks taip, kaip parašyta naujoje Taisyklių redakcijoje, iki smulkmenų papasakojusi apie pieno gamintojų ir pieno supirkimo punktų tarpusavio veiklą.

Pasak J. Dovydėnienės, pieno supirkimo punktai, kuriems keliami griežti reikalavimai dėl tvarkos, kokybės ir pan., dirba dukart per dieną ir jų darbo grafikas priderintas prie melžimo laiko – kiekvieno kaimelio ūkininkai patys nusprendžia, kada jų punktas turi dirbti.

„Todėl negalima sakyti, kad pienas neatšaldomas. Tarkime, turiu vieną karvę, ganykloje ją pamelžiau, iškart bėgu į supirkimo punktą ir supilu jį į šaldytuvą. O bakterijų kiekis priklauso ne tik nuo atšaldymo – yra daug dalykų, kur bakterijos gali tūnoti“, – aiškino J. Dovydėnienė, pridūrusi, kad yra ir 15–20 karvių laikančių ūkininkų, kurie neša pieną į punktus.

Kodėl ūkininkai neturi pieno supirkimo bloko, jos teigimu, gali būti daugybė priežasčių – nėra vietos patalpai (gyvenvietėse tai dažna problema), negali privažiuoti pienovežis, galų gale, per mažas pieno kiekis. Kitas klausimas, kuris jai neduoda ramybės – jeigu ūkininkas ryšis pasistatyti 200 l talpos šaldytuvą, ar pas jį važiuos pienovežis dėl tokio kiekio?  

„Dabar pienovežis visą pieno kiekį paima iš supirkimo punkto, o jeigu jam tą kiekį reikės rinkti per 10 kiemų, tai didės logistikos kaštai, o jie atsilieps pieno kainai, taip pat daug daugiau laiko reikės pienui surinkti. Ar tai padės pagerinti pieno kokybę? Tikrai ne, nes tikrai ne visi pienovežiai yra izoterminiai. Bet didžiausias pavojus, kad niekas nenorės „žaisti“ su mažu pieno kiekiu ir į tokį kiemą pienovežis neužsuks“, – nuogąstavimus LPGA posėdyje išsakė kooperatyvo vadovė.

Ji įsitikinusi, kad pieno supirkimo punktai pieną atšaldo greičiausiai ir kokybiškiausiai. Ir nė vienas ūkininkas po melžimo nelaukia dviejų valandų, kad galėtų eiti į supirkimo punktą – pieną neša iškart.

Tačiau J. Dovydėnienė sutinka, kad galima diskutuoti ir ieškoti galimybės pagerinti pieno kokybę, naudojantis pieno vežimo paslauga – ne visi pieną pavežantys autobusiukai turi šaldytuvus. Tad šiuo atžvilgiu reikia kalbėti, kad pavežamas pienas turėtų būti atšaldomas, jeigu tai turės įtaką kokybei.

„Manau, norint pagerinti superkamo pieno kokybę, reikia naudoti tas priemones, kurias turime. Pienas turi atitikti kokybės reikalavimus ir turi būti atvežtas tam tikros temperatūros. Tai tuos dalykus griežtai ir žiūrėkime. Jeigu bus išspręsta mėginių falsifikavimo problema, atitinkamai tai turi padėti išspręsti ir kokybės klausimus“, – svarstė „Pieno putos“ direktorė.

Ji skeptiškai vertino ir galimybę šį sprendimą atidėti metams – priežastys, dėl kurių ūkininkai neperka šaldymo įrangos, niekur nedings per metus.  O investuoti tokiems ūkiams, nesant jokios ilgalaikės pieno sektoriaus vizijos, ji nemato galimybių: „Vieną dieną svarbus didelis, kitą dieną – mažas, bet kaip paaiškėja, kad nei vienas, nei kitas pernelyg nerūpi.“

ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė teigė, kad Taisyklių pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į VMVT kontrolės rezultatus. Europinis reglamentavimas nustatytas 2004 m., pagal jį pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jeigu surenkamas kasdien, arba iki 6 laipsnių, jeigu surenkamas ne kiekvieną dieną. Dviejų valandų išlyga Lietuvoje, pasak jos, buvo priimta tariantis su socialiniais partneriais, nes šalyje labai daug smulkių ūkių.

Valstybinės institucijos buvo susirinkusios spalio 11 d. ir ieškojo būdų, kaip padėti mažiesiems pieno gamintojams, kurie neturi šaldymo įrangos, kokį pereinamąjį laikotarpį nustatyti. Dabar, teigė J. Martutaitytė, siūloma duoti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį (iki 2023-iųjų), kad ūkininkai turėtų laiko pokyčiams ir galimybę kreiptis paramos šaldymo įrangai įsigyti. 2021 m. planuojama rinktis paraiškas pagal priemonę „Parama smulkiems ūkiams“.

„Ar tai padės pagerinti pieno kokybę – ateitis parodys, o teisės aktus tobulinti galima visada“, – sakė ŽŪM atstovė.

J. Dovydėnienė replikavo, kad klausant jai sukasi mintis, kada pradėti uždarinėti punktus: „Jeigu per visą Lietuvą pridėliosime po šaldytuvą penkioms karvėms, kas tą pieną rankios? Ir ar to reikia?“

LPGA prezidentas Jonas Vilionis klausė, kas bus su kooperatyvų įsigyta šaldymo įranga: „Jeigu šaldytuvą nusipirkęs kooperatyvas, į kurį neša pieną keli ar keliolika ūkininkų, ir jeigu jie telpa į 2 val. laiką, priduoda kokybišką pieną, kodėl jiems neleisti to daryti ir toliau?“

Jeigu nepavyks apginti visų smulkiųjų ūkininkų, J. Dovydėnienė žada ginti bent jau kooperuotus, kurie savo pinigais nusipirko kolektyvinę įrangą.

LPGA posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius užsiminė, kad nuo 2023 m. pokyčiai vis tik turėtų būti, bet staigių sprendimų ministerija nedarys.

Dėl kitų būsimų Pieno supirkimo taisyklių pakeitimų, kurie įsigalios jau šį pavasarį, informavo „Pieno tyrimų“ direktorė Laima Urbšienė. Ji jau girdi nuogąstavimų, kad tyrimai brangs, reikės imti daugiau mėginių, tačiau, anot jos, iš tiesų bus priešingai – mėginių reikės imti mažiau. Iš vieno mėginio bus galima atlikti daugiau tyrimų – bus nustatomi riebalai, baltymai ir bakterinis užterštumas. Ir tai padės užkardyti galimybę falsifikuoti mėginius, kas vis dar pasitaiko.

Taip pat į Taisykles bus įkeltos vykdomos Tapatumo programos nuostatos. Tapatumo programa skirta stebėti, ar nefalsifikuojami pieno mėginiai, ir vykdoma kasmet.

MŪ inf.