Kauno r. Beveik ketvirtį amžiaus Vandžiogaloje ūkininkaujantis Rimvydas Petreikis šį sezoną vadina pačiu brangiausiu pagal investicijas į hektarą, mat už toną trąšų mokėjo po daugiau kaip 1 000 Eur, todėl didelį nerimą kelia gerokai nukritusios grūdų supirkimo kainos, stipriai išaugusios bankų palūkanos, gąsdina ir sausros padariniai pasėliams.

Pradėjęs ūkininkauti nuo 6 ha, šiuo metu R. Petreikis dirba apie 300 ha. Nuosava žemė sudaro apie trečdalį naudmenų, o didžiausias nepatogumas, kad didžiumą sudaro nedideli laukeliai. Visa R. Petreikio dirbama žemė plyti aplink Vandžiogalą, toliausias laukas – už 12 km, mažiausias vos 17 a, didžiausias – 43 hektarų.

„Dabar gailiuosi, kad pradėjęs ūkininkauti negalvojau apie ateitį ir neįsigijau daugiau žemės, nes bijojau kreditus imti. Žinoma, tada ir tokių technologijų nebuvo kaip dabar, 3 t/ha kuldavau ir džiaugdavausi, be to, reikėjo technikos įsigyti. Tačiau, kad tapau ūkininku, niekada nesigailėjau, dabar net neįsivaizduoju, kad galėčiau ką nors kita dirbti“, – prisipažįsta vandžiogališkis.

Taiko jis keturių kultūrų sėjomainą ir augina žieminius rapsus ir kviečius, vasarinius miežius, šiemet pirmus metus sėjo pupų, kurios pakeitė anksčiau augintus žirnius. Nemažai metų augino ir žieminius miežius, tačiau perėjus prie bearimės technologijos (plūgus jau pardavė) sunku su jų pabiromis kovoti. „Kai priauga rapsuose, tai net nežinai, ką veži parduoti – rapsus ar miežius“, – juokiasi Rimvydas, žemės neariantis jau keturis sezonus.

Žieminiai pasėliai sudaro daugiau kaip pusę dirbamų plotų, pvz., ir šį rudenį R. Petreikis planuoja sėti apie 120 ha žieminių kviečių ir 60 ha rapsų, tačiau galvoja ilgainiui žieminėms ir vasarinėms kultūroms skirti daugmaž vienodą plotą, auginant daugiau ankštinių augalų, nes po žirnių ar pupų, taip pat rapsų kviečiai geriau dera. Kviečių stengiasi neatsėliuoti ir pagal terminus pasėti, nes sėjant vėliau tenka normą didinti, o tai kelia savikainą, be to, ir pasėliai prastesni būna.

Kadangi šių metų derliui užauginti už trąšas mokėjo labai brangiai, nusprendė samdyti nepriklausomą agronomą, tikėdamasis, kad šis padės sumažinti išlaidas, ypač pasėlių priežiūros. „Įmonių agronomai konsultantai teikia informaciją ir rekomendacijas nemokamai, bet siūlo tuos produktus, kuriais patys prekiauja. Pasamdytas agronomas stebi ir vertina padėtį laukuose, pasėlių būklę ir siūlo veikliąsias medžiagas, o produktus galiu įsigyti iš bet kurios įmonės. Smalsu sužinoti, ar specialisto rekomendacijos turės įtakos derliui“, – sako Rimvydas, pridurdamas, kad agronomas ramina, jog situacija laukuose nėra katastrofiška.

Agronomo paskatintas ūkyje pradėjo diegti ir augalininkystės procesų valdymo programą, tiesa, informacijos suvedimą patikėjo 24-erių sūnui Lukui – pagrindiniam pagalbininkui darbymečiu. „Nors sūnus dideliu noru ūkininkauti nedega, tačiau naujovėmis domisi, skaitmeniniai dalykai jam daug lengviau prieinami ir suprantami“, – prisipažįsta Rimvydas.

Smalsumas šiemet paskatino išbandyti ir tarpinių pasėlių sėją dronu. Tad pirko paslaugą dviejų rūšių tarpinių augalų mišiniams tiesiai į daugiau kaip 80 ha rapsų išbarstyti. Pasak ūkininko, taip tikisi sutaupyti laiko ir sumažinti vienu darbu per darbymetį, kai reikės kulti, grūdus vežti ir žieminius rapsus sėti. Tiesa, paslaugą teikiančią įmonę lydėjo nesėkmės – net du kartus dronas sulūžo atsitrenkęs į elektros laidus, tad ir tarpinių augalų sėja šiek tiek užtruko, kol įranga buvo taisoma.

„Nežinau, kokie bus sėjos rezultatai, bet nukūlęs rapsus užregistruosiu, kad posėlis pasėtas“, – sako R. Petreikis, lig šiol tarpinius augalus sėjęs su smulkių sėklų sėjos įranga, sumontuota ant diskinio skutiklio.

Dalį tarpinių pasėlių jis augina 8 savaites iki žieminių kviečių sėjos, dalį palieka per žiemą, kad neliktų tušti laukai ir nevyktų dirvožemio erozija. Beje, šiemet R. Petreikis sutiko dalyvauti anglies kaupimo dirvožemyje programoje.