Kaunas. Karšti orai neįprastai anksti prinokino slyvas. Jų augintojai džiaugiasi derliumi, tačiau patiria sunkumų konkuruojant su iš Lenkijos atvežtais vaisiais. 

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Lanauskas sakė, kad šią vasarą mūsų soduose slyvos išaugino gausų ir kokybišką vaisių derlių.

Pasak SDI mokslininko, įprastai ankstyvųjų veislių slyvos prinoksta rugpjūčio pradžioje, vidutinio ankstyvumo – rugpjūčio pabaigoje ir vėlyvųjų – rugsėjo – spalio mėnesiais. Tačiau šią, neįprastai karštą vasarą, kai gamta pašykštėjo kritulių, slyvos sunoko žymiai anksčiau, ankstyvosios – liepos mėnesį, net 3 savaitėmis anksčiau. Jei nepasikeis oro sąlygos, tai ir vėlyvų slyvų derlius sulauksime anksčiau.

Mokslininkas J. Lanauskas teigia, kad  slyvos - lepesni vaismedžiai nei obelys ar kriaušės

Nors slyvos yra lepesni vaismedžiai nei obelys ar kriaušės, tačiau pasirinkus tinkamą vietą sode ir pasodinus ištvermingas žiemą (jei nepasitaikys ypatingai šaltos žiemos) ir atsparias ligoms veisles, rūpestingai jas prižiūrint, galima džiaugtis jų puikiu derliumi.

Pasiteisino hibridinės veislės

Kauno r. sodininkai Ieva ir Rokas Amšiejai savo sode be obelų, kriaušių, lazdynų, šilauogių ir kitų įvairių sodo augalų augina ir slyvas. Šiais metais ypač gausų derlių išaugino įvairaus ankstyvumo skėstašakės (kaukazinės) hibridinės slyvos, desertinės veislės iš Baltarusijos: Asaloda, Lodva, Vetrazi,Lama, Alionuška,Soneika,Mara ir Lietuvoje populiarios ankstyvos rusiškos slyvų veislės – Kometa irSkoroplodnaja.

Ievos Amšiejienės sode gausiai dera ne tik šilauogės

Hibridinės slyvų veislės ne tik gausiai dera, bet ir jų spalvingos vaisių girliandos dekoratyviai atrodo ant medžių. Šios slyvų veislės pačios ištvermingiausios žiemą, atsparios ligoms.

I. Amšiejienė paaiškino, kad šias slyvų veisles medelyne veisia su skėstašakės slyvos poskiepiu, nes sutampa jų savybės ir augalai tarpusavyje labai gerai suauga. Jų vaismedžiai aukštesni nei kitų slyvų, skiepytų į Vangenheimo vengrinės.

Su šiuo poskiepiu augina vengrinių slyvų grupės įvairaus ankstyvumo veisles –Herman, Čačanska Rana, Čačanska Lepotica, Empress, President. Pasak R. Amšiejaus, jei šios slyvų veislės būtų veistos su skėstašakės slyvos poskiepiu, tai vaismedžiai išaugtų iki 6-8 m aukščio, o naudojant Vangenheimo vengrinės poskiepį, jos perpus žemesnės, iškauga tik iki 2,5-3 m aukščio. Patogu nuo tokių vaismedžių skinti derlių, jas sode galima sodinti tankiau, nei su skėstašakės poskiepiu išaugintas. Jos dera ne taip gausiai kaip hibridinės slyvos ir ne tokios ištvermingos žiemą.

Beje, kasmet hibridinės slyvų veislės labai gausiai dera, po 100-150 kg vaisių nuo medžio, todėl jų amžius sode sutrumpėja. Norint, kad šios slyvos ilgiau sode derėtų ir kasmet išaugintų mažesnį, bet geresnės kokybės derlių, dovanotų stambesnius vaisius, patartina retinti vaisių užuomazgas.

Su slyvų realizacija Amšiejai problemų neturi, dalį derliaus sunaudoja šeimos reikmės.

Netikėjo, kad tai lietuviški vaisiai

Sodininko Gedimino Cijūnaičio, ūkininkaujančio Asvejos regioniniame parke Molėtų rajone sodai užima 2,5 ha plotą. Daugiausia auginama obelų, aviečių, gervuogių ir serbentų, o dėl įvairovės - dar ir slyvų. Ypač pasiteisino desertinių slyvų veislės:  pati ankstyviausia Herman, taip pat derlingosios Kometa, Soneika, Lodva, vėlyvos slyvos Empress ir President.

Pradžioje pirkėjai nepatikliai žiūrėjo į mėlynukes Herman – kalbėdami, kad tai ne Lietuvoje išaugintos, o importinės slyvos. „Tada pakvietėme pirkėjus atvažiuoti pas mus į sodus ir įsitikinti, kad tai tikrai lietuviškos slyvos“, – istoriją prisimena sodininkas iš Aukštaitijos.

G. Cijūnaitis sakė, kad, slyvas kaip ir kitas sodo gėrybes parduoda Vilniaus turguose, įvairiose mugėse, dar dalis pirkėjų atvyksta ir į namus. Per daug metų sodininkas įsitikino, kad lengviausia parduoti pačias ankstyviausias ir vėlyviausias slyvas, nes kai uždera vidutinio ankstyvumo veislės, dauguma pirkėjų atostogauja arba tuo metu šios slyvos dera ir jų soduose. Paskui slyvos sėkmingai perkamos jau rudenį, nuo rugsėjo pradžios.

Gediminas Cijūnaitis teigia, kad pirkėjai dažniau renkasi brangesnes, bet kokybiškesnes slyvas

„Anksčiau atvežtinės iš Lenkijos slyvos numušdavo mūsų pardavimų kainas, – prisimena slyvų augintojas. -  Tačiau dabar pirkėjai įsitikino, kad pirdami lenkiškas slyvas gali jų daugiau nusipirkti, nes yra pigesnės, tačios jos būna kietos ir rūgščios, todėl dalis pirkėjų stengiasi pirkti mūsų šviežias, skanias, gerai sunokusias slyvas. Jie perka mažesnį kiekį, bet kokybiškesnių vaisių“.

Neparduotas slyvas perdirba

Ekologinio ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė iš Ukmergės r. Žalgirių k., pastebėjo, kad šiemet slyvos be jokių purškimų cheminiais preparatais išaugino kokybišką derlių. Dažnais metais dalis jų sukirmydavo, nes savo ūkyje ji nenaudoja įprastų cheminės apsaugos priemonių.

Genovaitė Sakalauskienė pasakojo, kad apsiėjo be purškimų cheminiais preparatais

Slyvas Herman,Čačanska Rana, Empress ir President augina su Vangenheimo vengrinės poskiepiu, jos yra žymiai žemesnės nei su kaukazinės slyvos poskiepiais. Sodo gėrybes parduoda Vilniaus ir Ukmergės turguose, kur prekiaujama ekologiškais produktais. Ankstyvąsias slyvas pardavė po 2 eurus už kilogramą. Kai lieka neparduotos produkcijos, šeimos ūkyje perdirba: verda džemus, uogienes, spaudžia sultis.

Pedagogams – laisvalaikis

Griškabūdyje (Šakių rajone) gyvenantys Lina ir Romanas Laurinaičiai džiaugiasi šių metų slyvų derliumi, prieš septynerius metus įveisę virš 1 ha slyvų, kriaušių ir vyšnių sodą. Pedagogai sodu rūpinasi atostogų metu, tai hobis ir širdžiai mielas darbas.

Augina skirtingo ankstyvumo desertines slyvų veisles: Kometa, Herman, Čačana Rana, Čačana Lepotika, Early Gold, Jojo ir Empress. Nors dalis šių veislių yra savidulkės, tačiau jos yra puikios kitų veislių dulkininkės. Anksčiausiai, liepos pradžioje, pradėjo derėti Herman ir Kometa, paskui Čačana Rana, po to Early Gold, vėliau Čačana Lepotika ir vėliausiai laukiama Jojo ir Empress derliaus.

Romanas Laurinaitis ragina labiau skatinti prekybą Lietuvoje užaugintais vaisiais

Vaisius realizuoja Šakių, Marijampolės ir Kauno turguose. Sodino kelių rūšių vaismedžius, kad prekiaujant turguje turėtų įvairesnės produkcijos. Ieškojo supirkėjo ir perdirbėjo, kad supirktų vaisius, tačiau nepavyko rasti, nes dažniausiai superkamos tik uogos – bruknės, mėlynės, spanguolės. Daug laiko sugaištama prekybai, šeima norėtų jį skirti vaismedžių priežiūrai ir derliui nuskinti. Parduoti irgi nelengva, daug privežta pigesnės produkcijos iš Lenkijos, su ja sunku konkuruoti. Mūsų slyvos skanios, nėra kietos kaip atvežtinės, prinokusios, tačiau jų kelis kartus į turgų neveši.

Anot Laurinaičių, reikėtų lietuviams imti pavyzdį iš Norvegijos. Šioje šalyje vasarą laisvai parduodama vietoje išauginta produkcija, o užsieninei uždedami muitai. Užsieninę sodų produkciją galima laisvai pardavinėti kitu metų laiku, kai Norvegijoje vietinė produkcija neauga.

Pasirinkimas didelis

Anot J. Lanausko, desertinių slyvų veislių įvairovė didžiulė, nuo pačių ankstyviausių iki pačių vėlyviausių, prinokstančių spalį. Slyvos sode pradeda derėti trečiais – ketvirtais, kartais antrais metais, o gausiau dera vėlesniais.

Ypač mėgstama sodininkų ir pirkėjų anksčiausiai mėlynas slyvas sunokinanti Herman, dar anksčiau už Kometa. Ypač didelius ir skanius vaisius išaugina Čačanska Ranniaja, Čačanska Najbolje, Čačanska Lepotika, jos mažiau derlingos, o Jubileum, President, Valor išaugina stambius vaisius ir yra derlingesnės.

Pati derlingiausia Kometa bei kitos hibridinės slyvų veislės. Laikoma, kad desertinėse slyvose turi būti bent jau 12,5 proc. tirpių sausųjų medžiagų. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų sukaupė Valor veislės vaisiai – 21 proc., o Kometos vaisiuose jų yra tik 10,8 proc. Valor vaisiai gražūs, mėlyni, skanūs, transportabilūs, dideli arba labai dideli (50-60 g). Vėlyvųjų slyvų vaisiai sukaupia daugiau sausųjų medžiagų, jų minkštimas standus, labiau transportabilūs, juos galima ilgiau išlaikyti šviežius.

Slyvų vaisiuose gausu B grupės vitaminų, vitaminų E ir A daugiau nei vyšniose ir kriaušėse, nedaug C vitamino, taip pat yra K ir P vitaminų, mineralinių medžiagų yra daugiau nei obuoliuose ir kriaušėse, ypač kalio, magnio ir fosforo. Slyvos padeda sumažinti kraujospūdį, gerina virškinimą, naudingos kaip vidurius laisvinanti priemonė.

Norima ir žemesnių slyvų vaismedžių

Lietuvoje poskiepiais slyvoms iki šiol dažniausiai naudojami skėstašakės slyvos sėjinukai. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams. Slyvų veislės su šiuo poskiepiu gerai suauga, vaismedžiai sode yra augūs. Augalai su šiuo poskiepiu geriau auga ir dera šiek tiek drėgnesnėse dirvose negu sausose.

Jau išpopuliarėjo žemaūgės obelys, dažnai sodininkai ieško ir žemaūgių kaulavaisių. Čia pasirinkimas ne toks gausus, bet pamėginti paieškoti galima. Slyvos augs žemesnės, jei sodinsime vaismedžius su Vangenheimo vengrinės poskiepiais. Šios veislės sėjinukams būdingas vienodas augumas. Dauguma veislių su jais suauga gerai. Vaismedžių augumas, lyginant su skėstašakės slyvos poskiepiu, sumažėja 30–50 proc. Poskiepis paspartina ir pagerina vaismedžių derėjimą, teigiamai veikia vaisių kokybę. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu vaisius sunokina keletu dienų anksčiau nei su skėstašakės slyvos poskiepiu. Poskiepių šaknys paviršinės, tačiau gerai išsivysčiusios, pakankamai atsparios šalčiui.

Slyvas geriausia sodinti pavasarį, kad per vasarą augalai gerai prigytų ir įsitvirtintų. Kaulavaisiams tinkamiausi augti derlingi, kalkingi, pralaidūs drėgmei neutralios reakcijos (pH 5,5-7), vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiai. Labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų aukščiau kaip 1,5 m nuo žemės paviršiaus. Slyvos su skėstašakės slyvos poskiepiais sodinamos 5 x 3,5-2,5 m atstumais, su Vangenheimo vengrinės – 4-3,5x2,5-1,5 m.

MŪ inf.