Kaunas. Karšta vasara ir palyginti šiltas pavasaris džiugina graikinių riešutų augintojus, tačiau lazdynų riešutų augintojai pesimistiškesni. Jų augalai džiūsta. Dar per anksti skaičiuoti derlių, tačiau, panašu, kad riešutų auginimas Lietuvoje populiarėja.

Ignalinos rajone, Ažušilės k., graikinius riešutmedžius auginantis Petras Zubrickas džiaugiasi, kad šie metai ypač palankūs visiems vaismedžiams. Šakos lūžta nuo slyvų, kriaušių, reikia pasukti galvą, kaip išlaikyti sveikus medžius, nes net ir ramstomi, jie vis tiek svarina šakas, kurios apsunkusios lūžta.

Graikinius riešutmedžius P. Zubrickas augina nuo 1982 m. Tiesa, kaip pats tikina, nėra užveisęs pramoninės plantacijos, mat nori daugiau įvairovės, dėmesį skiria ir kitiems vaismedžiams, be to, ir žemės neturi tiek daug. Jo ūkyje šakas svarina 13 graikinių riešutmedžių. Du iš jų, anot sodininko, ypač vertingi, nes vaisius duoda net ir nepalankiais metais, kai kiti medžiai būna tušti. Pavyzdžiui, taip nutiko pernai, kai per Velykas užėjo stiprios šalnos ir nušalo nemažai vyriškųjų medžių žiedų.

Šie metai iš šiltųjų kraštų kilusiems graikiniams riešutmedžiams iš tiesų labai sėkmingi. Karšta ir sausa vasara jiems nebaisi, nes šaknų sistema plati ir ilga, sugeba įsiskverbti į gilius žemės sluoksnius. P. Zubrickas riešutmedžius užsiaugina iš riešutų, vegetatyviai dauginti būtų gerokai brangiau. Pradėjęs auginti turėjo ir tikrąjį Ideal veislės riešutmedį, dabar, kaip pats teigia, sunku nustatyti jo riešutmedžių veisles. „Iš pasodinto riešuto išauga vis kitokie augalai, besiskiriantys lapų forma, nokimo laiku ir kita. Sunku atsekti veislę. Norint gauti tokį patį augalą, reikia dauginti vegetatyviniu būdu, įšaknydinti motininio augalo šakelę“, – patirtimi dalijosi augintojas.

Jis apgailestavo, kad pernai nunyko seniausias jo augintas riešutmedis, užaugintas iš graikinių riešutų sėklų, gautų iš Kaukaze gyvenančio sodininko.

Geros veislės riešutmedžiai derėti pradeda dažniausia po šešerių metų. Nors, P. Zubrickas sako, kad tik po 8–10 metų galima tikėtis derliaus. Šiemet jis tikisi iš savo nedidelių medelių gauti vidutiniškai apie 20–30 kg išlukštentų riešutų iš vieno riešutmedžio.

Lietuvoje kylantį susidomėjimą riešutų auginimu Ignalinos ūkininkas sieja su vertingomis sveikatai riešutų savybėmis, nesunkia riešutmedžių priežiūra.

Tikslas – užauginti gerą medį

Arūnas Endriukaitis iš Šakių r. Burgaičių graikinius riešutmedžius augina jau daugiau kaip 30 metų ir sako, kad tai vienas iš puikiausių vaisius nokinančių medžių, galinčių augti daug kur. Jie nereiklūs nei dirvos, nei gamtos sąlygoms. Tiesa, kaip ir P. Zubrickas pripažįsta, pernai medžiai riešutų nedavė dėl smarkių pavasario šalnų. Tai ir yra didžiausias riešutmedžių pavojus.

Šie metai, augintojas neslepia, graikiniams riešutmedžiams iš tiesų puikūs, bet labiau dėl jau minėto pavasario, per kurį nebuvo šalnų. Karšta ir sausringa vasara šiems augalams nepražūtinga. Be to, augintojas teigia, kad ir kitais, ne tokiais karštais, metais graikiniai riešutmedžiai duoda gerą derlių. „Tai puikus medis“, – sako patyręs augintojas.

Graikinių riešutmedžių galima sutikti visur, net ir šiauriau esančiose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, Kanadoje. Tad Lietuvoje, anot augintojo ir selekcininko, jiems augti tikrai palanku. Savo medelyną A. Endriukaitis įkūrė sudaręs graikinių riešutmedžių genofondą. „Pagrindinis tikslas – dauginti išskirtinai rinktinių graikinių riešutmedžių sodinukus. Šiuo metu riešutmedžius dauginu iš 23 motininių medžių“, – žiniomis dalijasi augintojas ir priduria, kad nesiekia gauti pelno ar padaryti didelį verslą. Jam svarbiausia užauginti gerą, kokybišką medį.

Šiuo metu selekciniame plote auga apie 500 medelių. Kaip vieną iš įdomesnių faktų A. Endriukaitis pamini apie Veliuonoje jo prižiūrimą 70 metų graikinį riešutmedį, duodantį nemažą derlių. Apskritai graikiniai riešutmedžiai yra ilgaamžiai, auga iki 200 metų

Riešutmedžių specialistas ypač pabrėžia, kad šių medžių nereikia ypatingai lepinti ir prižiūrėti. Anot jo, pakanka taisyklingai pasodinti. O toliau reikia leisti pačiam medeliui įsitvirtinti ir augti.

Iš vieno medžio, anot A. Endriukaičio, yra tikimybė priskinti ir 200 kilogramų riešutų, tačiau realesnis skaičius – 100 kilogramų. Vyras mano, kad graikinis riešutmedis yra Lietuvos ateitis, tad linki kiekvienam užsiauginti po medį.

Daug eksperimentuoja

Vilija Vervečkienė, Alytaus r. Gražulių kaime dar tik 3 metus kartu su vyru 3 ha plote auginanti lazdynų riešutus, nuoširdžiai pasakojo, kad jų kalvotose vietovėse priesmėlio dirvožemyje auginamiems lazdynams ši karšta be lietaus vasara atneša žalą.

„Lazdynų lapai daug kur apdžiūvę ir nurudę, tik kloniuose auga žalesni, prie to greičiausiai prisidėjo ir stiprūs vėjai“, – sakė augintoja. Palyginti su pernykšte vasara, šiemet derlius bus gal tik šiek tiek didesnis, bet tai labiau susiję, anot V. Vervečkienės, su augimo metais. Mat kuo augalai jaunesni, tuo derlius menkesnis. Paprastai lazdynų riešutai gausiau derėti pradeda apie 5 auginimo metus.

Pradedamą riešutmedžių auginimo verslą moteris juokais vadina investicija į pensiją. Kartu su vyru galvodami, kokius augalus auginti senelių sodyboje ir aplinkinėse žemėse, jie domėjosi ir avietėmis, ir šilauogėmis, ir graikiniais riešutmedžiais.

„Važinėjome pas ūkininkus, klausinėjome, pamatėme, kad avietės reikalauja daugiau priežiūros, reikia su jomis būti nuolat, o mes turime dar ir kitus darbus, – dalijosi verslo pradžia moteris. – Tad apsilankę pas Marijampolės, Kauno, Vilniaus lazdynų riešutų augintojus, nusprendėme užsiimti jais. Neturime žemės ūkio srities išsilavinimo, tad žiūrėjome, kad nereikėtų ypatingų žinių.“

Save kol kas dar vadinanti šios srities „diletante“, V. Vervečkienė žinių semiasi iš įvairios literatūros lietuvių, anglų kalbomis. Nemažai bendrauja su vienu ūkininku Lenkijoje. Auginti lazdynų riešutus šeima pasirinko ir dėl palyginti nesudėtingos priežiūros, ir dėl ne per didelių investicijų.

Paklausta apie sunkumus, augintoja paminėjo, kad niekur nėra susistemintos informacijos apie augintojus skirtingose Lietuvos vietose. Tai padėtų ir realizuoti riešutus, ir kooperuotis.

MŪ inf.