Kaunas. Gyvulininkystės srities specialistai pasipiktino rengiama nauja tvarka, pagal kurią gyvulių eksterjero vertintoju galės būti asmuo be atitinkamo išsilavinimo.

Lapkričio 1 dieną turi įsigalioti žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl leidimų teikti ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugas išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kuris reglamentuos licencijų išdavimą gyvulių eksterjero vertintojams, sėklintojams, gyvūnų produktyvumo tyrimų paslaugų teikėjams ir kt. Leidimų išdavimo taisyklių projekte numatyta, kad pieninių arba mėsinių galvijų eksterjerą galės vertinti žmogus, ne mažiau kaip 500 kartų dalyvaęs jų vertinimuose, vertinant arklius – 300 kartų, vertinant avis, ožkas, kiaules, triušius – 250 kartų. Ir tam nereikės išklausyti net kursų. Taisyklėse numatyta, kad tik kartą per trejus metus nuo leidimo išdavimo dienos reikės išklausyti 8 valandų kvalifikacijos kėlimo kursus.  

Susipažinę su tokiu leidimų išdavimo taisyklių projektu, gyvulininkystės specialistai, mokslininkai teigia, kad tai – veislininkystės žlugdymas. Jiems nesuprantama, kaip gali vertinti galvijus atitinkamo išsilavinimo neturintis žmogus. O šio darbo svarba ir reikšmė – milžiniška.

Veislininkystės komiteto nariams rugsėjį pristatydamas būsimas ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemos permainas, ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas dr. Arūnas Šileika sakė, kad, rengiant Gyvulių veislininkystės įstatymą, licencijos turėtojui buvo numatyta, jog eksterjero vertintojas turės būti gyvulininkystės technologijos srities specialistas. Vėliau nuostatos dėl reikalingo išsilavinimo neliko. Pasiteiravus, kas tam turėjo įtakos, A. Šileika teigė, kad leidimų išdavimų tvarka (įsakymas) šiuo metu dar derinama, be to, Gyvulių veislininkystės įstatyme nėra numatyto tokio reikalavimo, todėl laukiama asociacijų, kurios ir skirs vertintojus, pastabų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad, atsižvelgiant į Gyvūnų veisimo reglamento nuostatas, visą veislininkystės selekcinį procesą vykdo pripažinta veislininkystės institucija, ir kad vienas iš veisimo programos tikslų gali būti eksterjero vertinimas. Todėl  natūralu, kad tik asociacija spręs, kokį eksterjero vertintoją samdyti ir ar pasitikėti juo“, – sakė A. Šileika.

Veislininkystės komiteto prie ŽŪR pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas sakė, kad tokia iniciatyva atsirado iš Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA), kuri kreipėsi į ŽŪM, kad galvijus galėtų vertinti ūkininkas, asociacijos narys.

Apie tai, kad LMGAGA rengia naujus vertintojus, siunčia savo narius mokytis į Vokietiją, agroverslo naujienų portalui www.manoūkis.lt yra teigęs ir LMGAGA prezidentas Vygantas Šližys.

„Mano manymu, gyvulių vertintoju turėtų dirbti žmogus, turintis atitinkamą išsilavinimą. Juk didelis privalumas, kai apie gyvulį žinai daugiau, tuomet daug daugiau ir pasakyti apie jį gali, tokio vertintojo vertė yra didesnė. Bet jeigu ūkininkas dirba tą darbą su savo gyvuliais, aišku, jis supratimą apie gyvulių eksterjerą turi, – kalbėjo E. Gedgaudas. – Antra vertus, tai pačios asociacijos atsakomybė, nes ji samdo vertintoją. Jeigu jis darys klaidas, tai nebus kviečiamas. Tik klaidos kaina šiuo atveju gali būti labai didelė – jeigu neteisingai įvertinsi gyvulį, blogesnį įvertinsi geriau ir jis liks bandoje, tai bandai bus viskas.“

Specialistų komentarai

Lietuvos zootechnikų sąjungos pirmininkas Vytautas Drūlia: „Vertinti gyvulį gali tik baigę mokslus ir daug metų su gyvuliais dirbantys specialistai. Keistas požiūris, kuris tuo pačiu nuvertina ir aukštąjį mokslą. Įsivaizduokite situaciją – į ūkį, kuriame dirba vienas ar keli mokslus baigę zootechnikai, atvažiuoja vertintojas, išklausęs 8 valandas kursų ir pradeda jiems pasakoti apie gyvulį. Iškart kyla konfliktinė situacija. Valstybė per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį į veislininkystę investavo labai daug lėšų, o dabar norime eiti atgal. Veislininkystė, jos mokslai jau nebereikalingi? Nesuprantami dalykai, tai – ne valstybės interesai. Bet juk veislininkystė yra ir turi būti valstybės interesas, ūkininkas – tik jos vykdytojas. Veislininkystė, gyvulių produktyvumo vertinimas yra visos gyvulininkystės pagrindas, pamatiniai reikalai. Į Zootechnikų sąjungą niekas nesikreipė, kai buvo kuriamos šios licencijavimo taisyklės. Gal nenorėjo išgirsti mūsų nuomonės?“

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas, Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius dr. Arūnas Rutkauskas: „Norint sugebėti įvertinti gyvulį, vien pastovėti šalia ir pažiūrėti, kaip tai daro kitas, neužtenka. Žmogus turi turėti žinių – pradedant anatomija, žinoti, kas yra mentė, kulno sąnarys ir t. t., baigiant fiziologija, suprantant, kokios įtakos vienas ar kitas požymis gali turėti veislei ir produkcijai. Taip pat būtinos genetikos, veisimo, šėrimo žinios. Bent jau 5 LSMU Veterinarijos akademijoskursus reikėtų būti baigus. Vertintojas turi būti baigęs gyvulininkystės technologijos, gyvūnų mokslo studijas, bet kokiu atveju turi būti gyvulininkystės specialistas, nes kalbame apie gyvulių veislininkystę. Mėsinių galvijų kartų intervalas yra 5-6 metai. Jeigu parašys geresnį vertinimą, o dažniausiai taip ir būna, žmogus patikės, kad tai geras gyvulys, bandoje paliks jo palikuonis veislei, šie vėl atsives palikuonių. Pirmojo neteisingo vertinimo rezultatus mes pamatysime po 10 metų, o tai klaidai ištaisyti kažin ar užteks dar 10 metų. Taip, ūkininkai protingi, apsiskaitę, kai kurie jau turi patirties, bet tapti geru galvijų vertintoju to nepakanka, reikia ir specialybės žinių. Pats esu veterinarijos gydytojas nuo 1999 m., su mėsiniais galvijais dirbu 8 metus, bet nedrįsčiau pats vertinti eksterjero.

Skaičiau, kad LMGAGA siuntė į Vokietiją savo narius mokytis vertinti eksterjero, manau, su tuo ir gali būti susijęs taisyklių pakeitimas. Žmonės tikisi greitai išmokti teisingai įvertinti veislinį gyvulį. Galiu papasakoti apie gilias mėsinių galvijų auginimo tradicijas turinčios Prancūzijos patirtį. Šioje šalyje vertintoju gali pretenduoti tapti tik kolegiją, mūsų atitikmeniu, baigęs žmogus ir turintis 3 metus darbinės patirties šalia vertintojo. Vėliau jis gali vertinti gyvulius prižiūrimas kito vertintojo. Po to laiko egzaminą, išlaikęs gali metus laiko vertinti, tuomet laukia dar vienas egzaminas, kurį išlaikius gauna leidimą 3 metams. Ir tik po dar vieno egzamino žmogus įgyja teisę vertinti gyvulius visą gyvenimą.  

Aišku, bus galima vertintojų, kuriais nepasitiki, paslaugomis tiesiog nesinaudoti. Bet tai ne išeitis, nes vertinimas yra reikalingas, o jų Lietuvoje – vienetai. Mūsų asociacijos siūlymas būtų ūkininkų vaikui įgyti specialybę, tada pusmečiui išvažiuoti į užsienį, įgyti žinių, grįžti, padirbėti, vėl išvažiuoti ir tada jau būtų galima kalbėti apie gyvulių vertinimą.“

Gyvulininkystės ekspertas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos narys, „AUGA group“ gyvulininkystės padalinio vadovas Sigitas Japertas: „Tapti geru gyvulių vertintoju tikrai neužtenka išklausyti kelių valandų kursų ir pažiūrėti, kaip kitas vertina. Tai – absurdas. Išsilavinimas yra būtinas, gal ne universitetinis, bet nors koleginis. Jeigu būtų kalbama nors apie pusmečio specializuotus kursus, gal dar būtų galima kažko tikėtis. Gyvulių vertinimas – labai rimtas dalykas, juk neteisingai įvertinus galima sugadinti visą bandą. Todėl siūloma tvarka yra važiavimas nuo kalno žemyn, tai – veislininkystės pažangos stabdymas. Nesuvokiama, kaip eksterjerą vertins žmogus, nesuprantantis gyvulio sandaros. Juk universitete to moko 5-6 metus, o dabar technologą kažkas parengs per 8 valandų kursus (tačiau ir jų nereikės – red. past.). Absurdas".

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos gyvulių vertintojas, Marijampolės kolegijos lektorius, zootechnikas Arvydas Kardišauskas: „Siūloma leidimų išdavimų tvarka neteisinga ir jai nepritariu. Neseniai teko būti Danijoje – ten ūkininkauti neleidžia, neturint žemės ūkio srities išsilavinimo, o pas mus gali ir gyvulius vertinti. Mus, mokslus baigusius gyvulininkystės specialistus, išstums iš rinkos, jeigu galės iš gatvės atėjęs vertinti gyvulius.“

MŪ inf.