Kauno r. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje, kuris vyko „Pienas LT" būstinėje, išsakyta daug skaudulių, nerimo, kuris tęsiasi jau antrus metus. Turbūt nė vienas kalbėtojas netilpo į reglamento nustatytus laiko limitus, posėdis be jokios pertraukos užsitęsė kone iki darbo dienos pabaigos.

Į posėdį, kuriame dalyvavo žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų vadovai, kai kurių rajonų Ūkininkų sąjungos skyrių pirmininkai, ūkininkai, atvyko ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, viceministras Saulius Cironka, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje vėl aptarta įtempta padėtis pieno sektoriuje ir ieškota būdų, kaip sumažinti krizės naštą ūkininkams

LPGA pirmininkas Jonas Vilionis pateikė tokius skaičius: 2015 m. sausį-lapkritį pieno supirkta 0,1 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, o gauta už jį 90,3 mln. Eur mažiau. Iš jų bus kompensuota tik 24,46 mln. Eur. „Turime rasti bendrą vardiklį, pagal kurį mums reikės toliau gyvuoti", - posėdžio dalyviams sakė J. Vilionis.

Pasigirsta kalbų, kad pieno supirkimo kaina pastaruoju metu didėja, tačiau J. Vilionio teigimu, taip tikrai nėra, o tik dėl pieno riebumo ir baltymų kiekio perskaičiuojamas koeficientas yra didesnis. Taigi, tai ne perdirbėjų nuopelnas, ne jie supirkimo kainą pakėlė. Tai pačių ūkininkų pastangos, gerinant karvių racioną, papildant jį rapsais, soja ir pan.

LPGA pirmininkas pasakojo apie susitikimą su perdirbėjais Pieno taryboje. Perdirbėjai neva pasakė, kad „srutinio" kooperatyvų pieno jiems nereikia. „Ir dar bent 6 mėnesius numatomas štilis, kainos jie nedidins, o sumažinti visada gali. Šviesos tunelio gale nematome. Tad ką mums toliau daryti? Ar šerti karves, ar toliau mažinti bandas?" - retoriškai klausė J. Vilionis.

Lapkritį, jo žiniomis, karvių sumažėjo 5 200, gruodį - per 3 000 ir tokia tendencija išlieka. O pagal ankstesnio ministro Vigilijaus Juknos parengtą Nacionalinę gyvulininkystės programą šiuo metu turėjo būti 5 000 karvių daugiau. Taip ir lieka neaišku, ar ta programa ko nors verta.  

Jonas Vilionis, kaip įprasta, nevyniojo žodžių į vatą

Niekas negali dorai paaiškinti Lietuvos pieno gamintojams, ir kodėl jie už pieną gauna mažiausią kainą pasaulyje ir mažiausias išmokas. Pasaulinė pieno krizė, Rusijos embargas, pieno vartojimo tendencijos (vienais duomenimis didėja, kitais - mažėja...) Lietuvos perdirbėjų noras ir tokiomis aplinkybės išsaugoti pelną, tegul ir pieno gamintojų sąskaita, prekybininkų godumas, Seimo KRK abejingumas ar galimai Seimo Ekonomikos komiteto narių tam tikras suinteresuotumas - visa tai gula ant pieno gamintojų pečių. Todėl ir sklandė garsiai neištartas klausimas - kiek pieno ūkių išgyvens? Ir turbūt visi pritarė kažkieno ištartai frazei, kad „mums reikia padorios pieno kainos, o ne išmokų".

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas ekspertas Eimantas Pranauskas sako, kad Lietuvos situacija skiriasi nuo bendros europinės. „Yra pieno krizė, kainos svyruoja, bet pas mus tai ne svyravimai, o amputacija. Jeigu karvei nupjausi vieną koją, ji nesvyruos, o grius. O mums Europos politikai su savo sprendimais nupjovė 25 proc. eksporto. Kas skirta mums iš Europos, tai yra išmalda. Europoje įprastai padengiama 50-70 proc. nuostolių. O mums kiek davė? 10 proc., nors praradome 150 mln. vertės Rusijos rinką. Todėl politikai turi atstatyti tai, ką iš mūsų atėmė. Kompensacijos turi būti europinio lygio. Antra, į Rusijos rinką mes niekada nebegrįšime senomis sąlygomis, todėl reikia naujų rinkų", - kalbėjo ekspertas.

Eimantas Pranauskas teigė, kad politikai turi atstatyti tai, ką iš žemdirbių atėmė

Žemės ūkio ministrės nuomone, rinkų yra. „Yra apie 80 šalių, kur galime vežti pieną. Bet ar apsimoka? Kokius kiekius galime pasiūlyti? Kinijos rinkai net visi kartu susijungę perdirbėjai ką nors galėtų pasiūlyti nebent vienai Kinijos provincijai, o ne visai Kinijai. Todėl reikia galvoti apie didesnių pajėgų apjungimą, ieškant didesnių rinkų", - pastebėjo ministrė. 

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis dar kartą akcentavo, kad reikia galvoti apie PVM mokesčio mechanizmą, kaip dalį jo panaudoti nukentėjusiems žemdirbiams. O Europa ragina tramdyti ir prekybininkų, kurių derybinės galios yra nepalyginti didesnės negu kitų, apetitą.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir ūkininkas Bronius Markauskas pastebėjo, kad niekas nepakeis to, kas vysta pasaulio pieno rinkoje. „Bet mus, Lietuvos pieno gamintojus, labiausiai jaudina neadekvatus kainų skirtumas tarp Lietuvos ir ES šalių, ir praktiškai tas skirtumas dar didesnis negu teoriškai. Tokia situacija tęsiasi pusantrų metų ir visai nesikeičia. Per tą laiką buvo daug visokių iniciatyvų, įstatymų, bet viso to rezultatas yra nulinis. Nėra bendro sutarimo dėl naujų rinkų paieškos ir eksporto skatinimo, tam tikro prievartos mechanizmo perdirbėjams", - griežtai kalbėjo B. Markauskas.

Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas sakė, kad vasarą priimtas pieno rinką reguliuojantis įstatymas suteikė lūkesčių, bet rezultatų nėra. „Esame įsprausti į kampą, nes vos tik pasirodė pranešimai apie išmokas, tai mūsų kooperatyvui gruodžio mėn. pieno supirkimo kaina iškart krito žemyn 3,5-4 centais. Tai atima visas išmokas - tiek nacionalines, tiek europines. O kaip matome iš įvairių pranešimų, perdirbėjų dalis krizės laikotarpiu tik padidėjo. Ką mums daryti?" - ir šio patyrusio Žemaitijos pienininko balse skambėjo neviltis.

Kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" vadovės Jūratės Dovydėnienės nuomone, visą įstatymo sėkmę nubraukė tai, kad yra nereglamentuojami priedai, o tik bazinių rodiklių kaina. O per tuos priedus, anot jos, „visi žaidimai ir vyksta".

Ministrė V. Baltraitienė sutiko, kad būtų teisinga visiems vienodai mokėti. Tačiau reglamentuoti priedus yra labai sudėtinga, bet ji žadėjo pažiūrėti, ką galima padaryti. Tačiau ministrė prieštaravo, kad įstatymas nedavė naudos. „Jūs prilyginti stambesniųjų grupei ir su jumis privalo skaitytis", - sakė ji J. Dovydėnienei.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir viceministras Saulius Cironka kantriai atsakinėjo į LPGA tarybos narių klausimus

V. Baltraitienė buvo labai nustebusi dėl svaidymosi tokiais žodžiais, kaip „srutinis pienas". „Nežinau, kas gali taip sakyti... Visas pienas perdirbėjams reikalingas, jų pajėgumai yra žymiai didesni negu perdirba pieno. Ir perdirbėjai supranta, kad atsiradus naujam žaidėjui („Pienui LT" - red. past.), pieno trūkumas Lietuvoje bus dar didesnis."

Posėdyje nemažai laiko skirta ir kooperacijos bei „Pienas LT" reikalams. „Turime įsikalti į galvą - pieno gamintojai turi kooperuotis", - tarsi maldą kooperuotis vengiantiems ūkininkams kartojo J. Vilionis.

Ir LPGA tarybos nariai, ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas dar kartą išsakė visapusišką paramą kooperatyvui „Pienas LT".  LŪS pirmininko įsitikinimu, privaloma dėti visas pastangas, kad ši įmonė pradėtų veikti visu pajėgumu, tik jis stebėjosi, kodėl Seimo KRK komitetas nuo „Pienas LT" reikalų nusišalinęs, o visuomenė nuteikiama, kad tai rizikingas projektas. „Ūkininkų sąjunga palaiko šią įmonę, o jeigu jos nebus, galėsime visi slėptis po lapais", - vaizdžiai kalbą baigė J. Talmantas.

Šios įmonės kūrimosi pradžioje dalyvavęs A. Macijauskas pridūrė: „Tai paskutinis šansas išvaduoti žemdirbius iš baudžiavos".

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ir Aušrys Macijauskas palaiko „Pienas LT" projektą

Beje, NMA vadovas Erikas Bėrontas pranešė, kad pirminis „Pienas LT" projektas laikomas įvykdytu ir įmonė galės dalyvauti kituose projektuose paramai gauti.

LPGA tarybos nariai priėmė dar vieną rezoliuciją, pakartotinai kreipdamiesi į šalies valdžios institucijas. Situacija pieno sektoriuje išlieka krizinė ir neprognozuojama, nerodanti jokių atsigavimo ženklų, ūkininkai dirba nuostolingai, žaliavinio pieno supirkimo kaina nedengia gamybos savikainos, todėl masiškai uždaromi pieno ūkiai, mažinamos bandos. Todėl pieno gamintojai reikalauja, kad Vyriausybė padengtų 2015 m. patirtus nuostolius dėl embargo, rastų finansinių instrumentų ir padėtų įgyvendinti strateginį „Pienas LT" gamyklos projektą. Taip pat reikalaujama laikytis visuotinio pieno gamintojų suvažiavimo nutarimo ir nemažinti išmokų už toną kvotinio pieno, keisti kai kurias KPP priemonių taisykles ir kt.

MŪ inf.