Anykščiai / Biržai. Nors dauguma lietuvių įpratę grybauti miške, grybų galima užsiauginti ir patiems. Aukštaitijoje populiarėja egzotiškų grybų šitakių auginimas. Šių japoniškų grybų derlių ūkininkai skina du kartus – vasaros pradžioje ir artėjant rudeniui.

Valgomasis dantenis arba šitakis (shiitake, lot. - Lentinus edodes) žinomas ir vertinamas Tolimuosiuose Rytuose daugiau kaip du tūkstančius metų. Nors pradėtas naudoti sveikatinimo tikslams senovės Kinijoje, ir tik vėliau išpopuliarėjo Japonijoje, šiandien šitakis labiau žinomas kaip japoniškas grybas.

Prieš trejus metus šilauogių augintojai Vaida ir Mantvydas Strumskiai savo ūkyje Likėnuose (Biržų r.) natūraliai ant medžių rąstelių įveisę egzotiškųjų šitakių grybyną, šiemet sulaukė jau antrojo jų derliaus. Ant tvarkingai dviejų arų plote išrikiuotų baltalksnio ir beržo rąstelių pūpso rudos grybų galvelės.

„Valgomuosius dantenius auginame gale šilauogyno medžių paunksmėje, ant nedidelių rąstelių (metro ilgio ir apie 10–15 cm skersmens), nes juos tenka dažnai kilnoti – mirkyti vandenyje prieš derliaus nuskynimą ar pernešti į kitą vietą“, – pasakoja Mantvydas.

Iš pradžių rąstelius rikiavo tiesiai ant žemės, bet vėliau perkėlė ant patiestos plėvelės, kad neaugtų piktžolės ir medienoje neprisiveistų kitų nepageidaujamų grybų.

Strumskiai šitakių grybieną su pjuvenomis specialiai atsisiuntė iš Šveicarijos. Tada rąsteliuose išgręžė 1 cm skersmens ir 2 cm gylio skylutes ir į jas kimšo grybieną, kurią paskui užtepė bičių vašku arba parafinu. Nedideliam grybynui reikėjo paruošti apie 600 rąstelių su grybiena.

Vaida ir Mantvydas Strumskiai greta šilauogių prieš trejus metus pradėjo auginti ir šitakius

Kai grybiena medienoje įsigali, grybai pradeda augti visur, kur tik randa plyšelį. Pavasarį, gegužės mėnesį, pradėję dygti grybai derlių duoda net du kartus per metus – birželį ir nuo rugpjūčio iki rugsėjo.

Maistui galima įvairiai paruošti

Strumskiai negaili komplimentų japoniškiems medžio grybams. Jų nuomone, šitakiai yra labai skanūs ir vertingi grybai. Skonis esą puikus, labai panašus į baravykų, o ir visai nekirmija. Ne veltui japonai juos vadina karališkais miegančio Budos grybais.

Šitakiai maistui ruošiami kaip ir dauguma kitų grybų: juos galima virti, kepti, troškinti, tinka valgyti net ir žalius. Patogu šitakius sudžiovinti ir iš jų pasiruošti miltelių patiekalams pagardinti. Tik šaldyti jų neverta, nes atšildžius pasikeičia konsistencija.

Pasak M. Strumskio, grybų auginimas reikalauja daug rankų darbo, todėl, norint plėsti grybyną, reikia galvoti apie jų pramoninį auginimą patalpoje. Pavyzdžiui, tikrai tiktų sena ferma, nes atviroje vietoje lauke rąstelius reikia dažnai laistyti. Grybams augti reikalinga nuolatinė drėgmė ir optimali temperatūra, o lauko sąlygomis sunku sukontroliuoti šiuos parametrus.

Greta smidrų – ir grybų ūkis

Anykščių rajone ekologišką smidrų ūkį puoselėjantys Kotryna su Algimantas Meidai jau trečius metus sename sode, pavėsingoje nuo vėjų apsaugotoje vietoje, augina grybus šitakius. Augintojų taikoma technologija labai panaši, kaip ir Strumskių ūkyje. Valgomųjų dantenių auginimui ūkininkai naudoja 8–18 cm skersmens ir apie 1–1,2 m ilgio rąstelius.

Kotrynos ir Algimanto Meidų grybynas įveistas sename sode, nuo vėjų apsaugotoje vietoje

„Kuo plonesnis rąstelis – tuo didesnė išdžiūvimo rizika, o kuo storesnis – tuo sunkiau grybienai kolonizuoti visą rąstą, – apie optimalaus dydžio rąstelių parinkimo svarbą pasakoja Kotryna. – Pirmasis grybas išdygs tik tada, kai rąstas bus visiškai kolonizuotas grybienos.“

Mediena tinkamiausia šviežia, jokiu būdu nepapuvusi ar užsikrėtusi kitais grybais. Ją pjauti reikia žiemą, paskui dar apie 2 mėnesius palikti pagulėti. Kotrynos teigimu, tiks ir seniau pjauta mediena, tik svarbu įsitikinti, ar ant jos neauga kiti grybai. Geriausia rąstelius sukrauti ant padėklų, kad tiesiogiai nesiliestų su žeme ir neužsikrėstų kitais grybais.

„Mes grybams auginti naudojome ąžuolo medieną, gulėjusią ilgiau nei metus, ir šviežiai pjautus beržus“, – sako Kortyna Meidė

Šitakių auginimui geriausiai tinka ąžuolas, skroblas ir kaštonas (vertinami 5 balais), taip pat jie gerai auga beržo, alksnio ir gluosnio rąsteliuose (4 balai). Dar šiuos grybus galima auginti ir drebulės bei ir kai kurių klevo veislių medienoje (3 balai). Vaismedžiai vertinami tik vienu balu (manoma, kad dėl aromatinių junginių juose), o spygliuočiai netinka visiškai. Tačiau pradedantiesiems nerekomenduojama naudoti žemiau nei 4 balais vertinamos medienos.

Pradedantiems – specialūs kaištukai su grybiena

„Kaip sodinamąją medžiagą pradedantiesiems rekomenduojame naudoti kaištukus, kuriuos įsigyjame Anglijoje, – patirtimi dalijasi Kotryna. – Nors jie yra brangesni negu palaida grybiena, tačiau patikimesni dėl mažesnio jautrumo išdžiūvimui.“

Ji pataria skyles išgręžti 8–8,5 mm skersmens grąžtu, kad kaištukas įsidėtų ne per lengvai ir ne per sunkiai. Dar reikėtų jau įkištus kaištukus truputį pakalti guminiu plaktuku ir skylutes užtepti bičių vašku. Rąsteliui maždaug reikia bent 50 kaištukų, tad skylutes reikia gręžti maždaug kas 10 cm korio principu.

Grybiena apsodinti ir į rietuves sustatyti rąsteliai paliekami metams. Būtina nuolat laistyti – mažiausiai kartą per dvi savaites – ir saugoti nuo tiesioginės saulės kaitros. Sėkmingai kolonizuojamus rąstelius galima atpažinti iš baltos grybienos, pasirodančios rąstelių galuose.

Algimantas Meidus sako, kad šitaki grybai skanūs ir vertinti, o juos paruošti galima labai įvairiai

Pirmojo grybų derliaus sulaukiama po metų. Pavasarį, pasibaigus šalnoms, kai temperatūra pakyla maždaug iki 10 laipsnių šilumos, išdygsta pirmieji grybai ir dera birželį, o antrosios grybų bangos sulaukiama rugpjūtį.

MŪ inf.