Kaunas. Neabejojama, kad šiltnamių, saugyklų, technikos, darbo priemonių dezinfekavimas yra svarbi higienos priemonė, padedanti apsisaugoti nuo ligų pradų ir kenkėjų prekiniuose bulvių ir daržovių ūkiuose. Tačiau kaip tai padaryti tinkamai, kokias priemones naudoti, juolab, kad registruotų ir leidžiamų naudoti dezinfekavimo produktų pasiūla ribota?

Šakių rajono ūkininkas Martynas Laukaitis labiausiai pasigenda ne teorinės, bet praktinės informacijos, ką vienu ar kitu atveju geriausia daryti. Jo įsitikinimu, jei daržovių augintojai būtų tikri dėl priemonių veiksmingumo, jie sutiktų už jas ir brangiau mokėti, ir sugaišti daugiau laiko joms įgyvendinti visame gamybos cikle, kad tik išvengtų problemų sandėlyje.

Martynas Laukaitis: bulvių ir daržovių saugyklų dezinfekcija kelia labai daug klausimų, o jos veiksmingumui įtakos turi daug veiksnių, pradedant darbuotojo požiūriu į darbą

„Į ūkį atėjusi liga sukelia sunkių padarinių, daro įtaką ūkio ekonominiams rodikliams, o kur dar įtemti nervai, nežinia ir daugybė klausimų, ką padariau ne taip, ką galėjau padaryti kitaip, ką daryti, kad tai nepasikartotų", - sako M. Laukaitis, prisimindamas problemas ūkyje dėl bulvių žiedinio puvinio. Jis pripažįsta, kad teoriškai viskas atrodo lengva, tačiau kai pradedi praktiškai įgyvendinti vienas ar kitas priemones, jų efektyvumui įtakos turi daug veiksnių, pradedant žmogiškuoju veiksniu, kuris susijęs su darbuotojo mentalitetu, požiūriu į darbą, jo atsakingumu.

M. Laukaitis sutinka, kad naujoviškas saugyklas išvalyti ir išdezinfekuoti yra gerokai paprasčiau, tačiau ką daryti su mediniais konteineriais, kaip juose sunaikinti ligų sukėlėjus. „Ar reikia juos tam tikros koncentracijos tirpalu išpurkšti, ar pačius į tirpalą panardinti, kad gerai išdezinfekuotų? Dezinfekuojamoji medžiaga įsigeria į medinį konteinerį, todėl didelė tikimybė, kad ji pereis ir į bulves, kurias dedame į burną. Tad natūraliai kyla maisto saugos klausimas", - sako ūkininkas.

Jis pastebi, kad maisto saugai Lietuvoje prekybininkai ir perdirbėjai dar neskiria tokio dėmesio, kaip kitose šalyse. „Jei nori eksportuoti, iš karto pasipila klausimų, kaip, kuo dezinfekuoji tarą, kokie produktai naudojami. Kuo toliau, tų klausimų tik daugėja", - sako M. Laukaitis.

Konferencija „Dezinfekantai/biocidai - higienos priemonės ligų pradų ir kenkėjų apsaugai bulvininkystės ir daržininkystės produkcijos gamyboje" surengta Aleksandro Stulginskio universitete

Anykščių rajono Audriaus Juškos ūkio agronomas Intas Liutkus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu kaip plataus veikimo dezinfekcijos priemonė Lietuvoje yra įregistruotas tik vienas preparatas Menno Florades, kurio veiklioji medžiaga - benzoinė rūgštis. Jo įsitikinimu,didžiausia mūsų šalies problema - ribotos galimybės rinktis produktus su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. Ne vienus metus naudojant tą patį produktą, kenkėjai įgyja jam atsparumą.

Agronomo Into Liutkaus įsitikinimu, norint efektyviau spręsti problemas šiltnamiuose ir sandėliuose, būtina didesnė pesticidų įvairovė

„Pavyzdžiui, vienam didžiausių kenkėjų agurkuose ir pomidoruose voratinklinei erkutei naikinti registruotas tik vienas tinkamas insekticidas Vertimec. Jis naudojamas jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl juokaujame, kad tai - erkių vitaminai", - sako I. Liutkus.

Jis pabrėžia, kad daugumos registruojamų naujų produktų veikliosios medžiagos yra tos pačios, todėl ūkininkas neturi jokio pasirinkimo ir garantijų. Vežant daržoves į prekybos tinklus, kur suvežama produkcija iš įvairių šalių, kyla didelė grėsmė parsivežti atgal į ūkius ar šiltnamius pačių įvairiausių ligų ar kenkėjų. Pasak jo, viena iš naujausių olandams siaubą keliančių virusinių ligų - vadinamoji pamišusių šaknų liga, kai pats augalas neauga, o jo šaknynas plečiasi.

„Tad kaip sukontroliuoti šią virusinę ligą, jei nuo virusų nėra jokių vaistų, o juk žinome, kad šiltnamyje viskas plinta daug greičiau. Mano nuomone, turėtume lygiuotis į tokias šalis, kaip Lenkija, Olandija, kur pesticidų asortimentas didžiulis. Būtina didesnė pesticidų įvairovė, kad neišsivystytų atsparumas. Kai bus didesnis pasirinkimas, bus galima efektyviau problemas spręsti tiek šiltnamiuose, tiek sandėliuose", - įsitikinęs šiltnamių ūkio agronomas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas einantis Arūnas Dereškevičius sutinka, kad kenksmingiesiems organizmams naikinti mūsų šalyje yra tikrai ribotas efektyvių produktų ir priemonių, kurias galima būtų naudoti tiek patalpoms, tiek technikai, tiek įrangai dezinfekuoti, pasirinkimas. Tad didelį dėmesį reikia skirti prevencijai ir prevencinių priemonių, kurios gali būti fizinės (plovimas, virinimas, kaitinimas) arba cheminės, naudojimui laiku. Siekiant išvengti įvairių mikroorganizmų atsiradimo ir jų židinių plitimo, siūloma prevenciškai naudoti negesintas kalkes, vadinamąją benzoinę rūgštį, formalino tirpalą ir kitas priemones.

Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovas Arūnas Dereškevičius pristatė šių priemonių naudojimo reglamentus ir taisykles

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad tiek dezinfekantų, tiek kitų augalų apsaugos priemonių naudojimą reglamentuoja Augalų apsaugos įstatymas, o tam tikrų produktų naudojimą ir taikymą apibrėžia konkrečios taisyklės, kuriose aprašomos ir prevencijos bei kovos su kenksmingais organizmais fitosanitarijos priemonės.

MŪ inf.