Kaunas, vasario 25 d. Silosas ir šienainis - pagrindiniai galvijų raciono pašarai, tačiau jų kokybei gyvulių augintojai skiria per mažai dėmesio ir nesureikšmina konservuotų pašarų gamybos reikalavimų. Dėl gendančių pašarų patiriama nemažai nuostolių, kurių gyvulių augintojai paprastai neskaičiuoja.

Kaip gaminti silosą, regis, žino kiekvienas - sėti tinkamų žolių mišinį, laiku nupjauti, optimaliai pavytinti, gerai suslėgti, sandariai uždengti ir, žinoma, tvarkingai šerti. Deja, nieko nekainuojančios priemonės konservuotų pašarų kokybei užtikrinti dažnai praleidžiamos pro ausis. O juk turint geros kokybės siloso ir šiek tiek koncentratų, iš karvės galima melžti gana daug pieno. Grūdų brangymečiu gaminti geros kokybės silosą ir šienainį kaip niekad aktualu.

Kokybei gerinti - bakterijų priedai

Šėrimo specialistai akcentuoja, kad, laikantis reikalavimų, pagaminamas geros kokybės pašaras, bet jį galima sugadinti vėliau, kai atidengiama tranšėja ar kaupas. Taigi, siekiant išvengti nuostolių, silosą būtina ne tik gerai pagaminti, bet ir teisingai jį šerti.

Pasak Danijos kompanijos „CHR. HANSEN", gaminančios biologinius pašarų, žmonių maisto ir medicininius priedus, specialisto Kristerio Ohlsono (Christer Ohlsson) siloso kokybę galima dar labiau pagerinti, pridėjus natūralių bakterijų priedų (inokuliantų), kurie pagreitina fermentaciją ir apsaugo silosą nuo gedimo, atidengus tranšėjas.

„Šeriant geresnės kokybės pašarus, primilžiai padidėja. Tai patvirtina bandymų rezultatai. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais, šeriant silosą, pagamintą su inokuliantais, karvių primilžiai padidėjo 14 procentų", - sako K. Ohlsonas. Pridėjus inokuliantų į silosą, karvės jo suėda daugiau, o daugiau ląstelienos gavusios karvės gamina riebesnį pieną.

Pasak K. Ohlsono, 1 kg siloso SM įkainojama 0,15 eurų (0,51 litų). „Panaudojus siloso priedus - inokuliantus, kai pieno kaina apie 30 eurocentų, dėl mažesnių pašarų ir maisto medžiagų nuostolių, padidėjusių (2,5 arba 5 proc.) primilžių, iš 100 karvių bandos papildomai galima gauti nuo 9 iki 15 tūkst. eurų (nuo 31 iki 52 tūkst. litų)", - skaičiavimus pateikia specialistas. Inokuliantų kaina 1,2 euro (4,14 litų) 1 tonai siloso

LSMU Veterinarijos akademijos gyvulininkystės instituto mokslininkas Jonas Jatkauskas įsitikinęs, kad siloso priedus naudoti būtina. „Geriausia terpti vadinamuosius inokuliantus, natūralius tam tikrų bakterijų štamų pagrindu pagamintus priedus, kurie produkuoja daugiau pieno rūgšties. Labiau tiktų Skandinavijos šalių kompanijose gaminami priedai, kurie pritaikyti mūsų klimato sąlygoms", - argumentuoja J. Jatkauskas.

Jis pabrėžia, kad jokie priedai nepadės pagerinti kokybės, jei silosas bus gaminamas nesilaikant reikalavimų. Tik tinkamai gaminant, priedai bus efektyvūs. „Priedai pagreitina rūgimą, o kuo greičiau masė įrūgsta, tuo mažiau pašaro SM nuostolių netenkama. Mūsų skaičiavimais, priedų naudojimas visuomet atsiperka, - tvirtina mokslininkas. - Įterpus priedų, skaičiuojant maistingumu, papildomai iš 1 tonos žolės galima gauti 50 kg grūdų. O jei pridėti ir didesnį karvių produktyvumą, nauda tikrai apčiuopiama".

Naujos kartos heterofermentacinės pienarūgštės bakterijos, kurios įeina į priedų sudėtį, gamina ir acto rūgšį, kuri apsaugo silosą nuo gedimo, kai tranšėja atidengiama. „Nauda dviguba: pašarai greičiau įrūgsta ir stabdomas jų gedimas šėrimo metu", - dėsto J. Jatkauskas, pridurdamas, kad labai svarbu pašarus ištirti iš tinkamai paimto mėginio

Lietuvoje natūraliais siloso fermentaciją ir kokybę gerinančiais priedais Feedtech prekiaujančios bendrovės „DeLaval" pardavimų vadovo Genadijaus Vorobjovo teigimu, siloso priedų paklausa kasmet auga. „Tai natūralūs priedai, kurių sudėtyje yra kelių rūšių viena kitą papildančių bakterijų, kad būtų pasiektas didesnis efektas. Juos galima naudoti ekologiniuose ūkiuose. Šie priedai saugūs naudoti, nekenkia juos purškiančiai technikai, - privalumus vardija G. Vorobjovas. - Kai kurių priedų sudėtyje yra ir fermentų. Rekomenduojama į 1 t masės įterpti apie 4 l tirpalo. Vieno biologinių priedų buteliuko pakanka 50 t siloso".

Rekomendacijos silosą gaminantiems

Gaminant silosą ir jį šeriant, vidutiniškai netenkama apie 18 proc. SM. Daugiausia SM prarandama per pirmąsias 30 siloso konservavimo dienų, kai mikroorganizmų aktyvumas būna pats didžiausias. Panaudojus inokuliantus, SM nuostolius galima sumažinti 2 procentais.

K. Ohlsonas pabrėžia, kad siekiant išsaugoti siloso kokybę šėrimo metu, labai svarbu, ar tranšėjos (kaupo) dydis atitinka karvių skaičių. Prieš gaminant silosą, reikia apskaičiuoti, koks siloso poreikis ir kiek jo reikės vienai dienai. Specialistas skaičiuoja, kad viena karvė per metus suėda apie 10 tonų siloso. „Žinoma, reikia pridėti pašarų nuostolius, kurių neįmanoma išvengti", - priduria K. Ohlsonas. Tranšėjos dydį lemia ir siloso šėrimo trukmė.

Jo teigimu, iš tranšėjos rekomenduojama atpjauti žiemą apie 15, o vasarą - 45 cm siloso sluoksnį per dieną, t. y. vasarą atpjauti tris kartus daugiau negu žiemą. Svarbu turėti tinkamą atpjovimo techniką, kad pjaunant į masę patektų kuo mažiau oro.

Siekiant išsaugoti gerą siloso kokybę, reikia žinoti, kiek SM yra 1 m3 masės. Pavyzdžiui, jei silosas gaminamas tranšėjoje, 1 m3 turėtų būti 225 kg SM, ritiniuose - 160 kg SM. „Deja, tokio tankumo silosą retai kas pagamina, t. y. šie skaičiai būna mažesni, o tai skatina siloso kaitimą, todėl patiriama daugiau pašarų nuostolių", - aiškina specialistas.

Pasak K. Ohlsono, norint tinkamai suslėgti siloso tranšėją, išvengti didelio siloso porėtumo, reikia paskleisti kuo plonesnį sluoksnį. Jei siloso porėtumas yra didesnis kaip 40 proc., didelė rizika, kad pašaras gali kaisti. „Kuo sausesnė masė kraunama į tranšėją, tuo labiau ji turi būti suslegiama, kad būtų išvengta antrinės fermentacijos ir pašaro gedimo", - aiškina specialistas. Apskaičiuota, kad masė gerai suslegiama, jei 1 t suslėgti skiriama 1 minutė.

Labai svarbu, kiek masės atvežama į tranšėją vienu kartu ir kiek SM yra joje. Nuo to priklauso, ar paskleidžiamas sluoksnis atitiks rekomendacijas. Jei masės per daug - sluoksnis bus per storas, todėl nebus gerai suslėgtas. Ar žolės bus tinkamai suslėgta, lemia ir traktoriaus svoris. „Blogai suslėgus, neišvengiama pelėsių, mikotoksinų, - akcentuoja K. Ohlsonas. - Kad silosas mažiau gestų, ūkiuose, kuriuose karvės ištisus metus šeriamos silosuotais pašarais, tranšėjos turi būti statomos pavėsingoje vietoje, t. y. ten, kur daugiau šešėlio. Vasaros šėrimo tranšėjos turi būti kuo siauresnės, kad jos būtų kuo greičiau ištuštintos".

Jo nuomone, siloso tranšėja turi būti pagaminama per 48 val. Nebūtina masės slėgti naktį, jei laikomasi reikalavimų ir slegiama plonais sluoksniais. Žinoma, tranšėją reikia kuo geriau užsandarinti. Pavyzdžiu, uždengtai plėvelei prislėgti galima panaudoti įvairias medžiagas - ne tik padangas, bet ir panaudotus karvių guoliaviečių kilimėlius.

„Nors atrodo paprasta, tačiau nėra lengva apskaičiuoti tinkamą siloso tranšėjos dydį, organizuoti darbus taip, kad masės būtų atvežta tiek, kiek reikia", - tikina specialistas. Kai kuriose šalyse, kur silosą ūkininkams gamina agroserviso paslaugas teikiančios įmonės, už darbus atsiskaitoma tik tada, kai ištiriama pašarų kokybė.

MŪ inf.