Kaunas, vasario 9 d. Kasmet didėjant šilauogių paklausai, vis daugiau uogų augintojų Europoje imasi šio verslo. Pamažu, lėtais žingsneliais ši vertinga uoga atkeliauja ir į Lietuvos žemes, nedideles - nuo kelių arų iki kelių hektarų - plantacijas rengia ar dar tik ruošiasi įrengti ir mūsų šalies ūkininkai.

Iš Šiaurės Amerikos kilusios sodo kultūros auginimas ir priežiūra daugeliui kelia daugybę klausimų, tad pradedantieji ar dar tik besidomintieji šilauogių plantacijų rengimo galimybėmis atsakymų ieškojo Žemės ūkio rūmuose vykusiame seminare apie šilauogių auginimą.

„Pernai šilauogių paklausa visoje Europoje buvo gerokai didesnė negu pasiūla. Žinoma, tam įtakos turėjo dėl nepalankių klimato sąlygų mažesni uogų derliai, tačiau akivaizdu ir tai, kad kasmet šių uogų suvartojama daugiau, nes įsitikinama jų naudingumu žmogaus sveikatai", - sakė VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas Remigijus Daubaras.

Jis pabrėžė, kad sąlygos šiai perspektyviai verslo šakai plėsti mūsų šalyje yra palankios: nors pigiausia šilauogyną įrengti smėlio ar priesmėlio dirvožemyje, bet gali jos augti gana įvairiame grunte. Be to, jau keletą metų šias uogas auginančių ūkininkų patirtis rodo, kad ir dėl realizacijos problemų nėra - šilauogės itin paklausios Skandinavijos šalyse, noriai tiesiai iš ūkininkų perka jas ir lietuviai.

Nustatyta, kad šios skanios uogos ypač naudingos alergiškiems ir cukriniu diabetu sergantiems žmonėms, o jose esančios biologiškai aktyvios medžiagos saugo žmogaus organizmą nuo kenksmingo užterštos aplinkos poveikio, gerina kraujagyslių būklę, reguliuoja virškinimo sistemos darbą, gerina regėjimą.

Pasak R. Daubaro, norint gerai ir tinkamai įrengti šilauogių plantaciją reikia nemažų investicijų: dirvai paruošti, laistymo sistemoms įrengti, tvoroms pastatyti, kokybiškai sodinamajai medžiagai įsigyti. Itin svarbu pasirinkti tinkamų veislių sveikus, grybinėmis ligomis nesergančius sodinukus. Grybinės ligos šilauogėms ir jų derliui padaro didžiausią žalą. 

Mokslininkės Laimos Česonienės pastebėjimu, Lietuvos klimato sąlygomis verslinėms plantacijoms tinkamiausios būtų Patriot, Northland, Bluegold, Reka, Nuit, Puru, Bluecrop, Spartan, Sunrice, Bluhaven veislių šilauogės. Šių veislių augalai išsiskiria derlingumu, atsparumu šalčiui bei grybinėms ligoms, didelėmis ir kokybiškomis uogomis.

Vienas būtiniausių darbų rengiant sodinių šilauogių plantaciją - agrocheminiai tyrimai, padėsiantys tinkamai paruošti dirvožemį, o vėliau - sudaryti augalų tręšimo planą. Kad be dirvožemio tyrimų neišsivers, įsitikino ir Rokiškio r. uogų augintojas Rimas Statkevičius, šalia braškių ir aviečių plantacijų pernai pavasarį įrengęs beveik pusės hektaro šilauogyną. „Pasodinau gražius sodinukus, tačiau po kiek laiko visų šilauogių lapai nuraudo", - pasiguodė R. Statkevičius.

Remdamasis mokslininkų rekomendacijomis pavasarį jis atliks dirvožemio tyrimus, kad įsitikintų, ar augalams nestinga kokių nors maistinių medžiagų. Braškes ir avietes ūkininkas augina daugiau kaip dešimtmetį, o štai žinių apie šių šilauogių auginimą ir priežiūrą jam dar labai trūksta.

Rokiškio r. uogų augintojo teigimu, veisiant nors ir nedidelį šilauogyną reikėjo nemažų investicijų: durpėms įsigyti, dirvai paruošti, laistymo sistemai įrengti. Siekdamas sutaupyti, šešių veislių šilauogių sodinukus jis parsivežė iš Lenkijos. „Lietuvoje sodinuko kaina siekia 16-18 litų, o Lenkijoje - 10-12 zlotų, tad gerokai pigiau įsigijus sodinamąją medžiagą parsivežimo išlaidos atsipirko", - sakė Moškėnų kaime pirmuosius metus šilauoges auginti bandantis R. Statkevičius.

Didžiausia - apie 10 ha - šilauogių plantacija įrengta Varėnos r. Petro Basalyko ūkyje, daugiausia šilauogių augintojų koncentruojasi Šilalės rajone.

MŪ inf.