Vilnius. Šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau pranešimų apie žūstančias bites. Dauguma jų užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose. Nuo balandžio Augalininkystės tarnyba sulaukė 35 pranešimų dėl keistai besielgiančių arba žuvusių bičių. Dažnu atveju įtariama, kad tai lemia augalų apsaugos priemonės, kurių šiemet naudojama daugiau.

Daugiau nei 200 bičių šeimų turintis bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad jas pražudo pesticidai.

„Kai pervežu bites prie augalų, kuriuose naudojami pesticidai, deklaruoju, kad išvežu bites į tokį lauką, tai žymima elektroninėje sistemoje. Tada ūkininkas informuojamas, kad yra aviliai. O jis prieš purškimą pasako, kurioje vietoje. Bet ne visi ūkininkai yra kaip ūkininkai“, – BNS teigė A. Amšiejus. 

„Yra tokie beicai, sakysime, kukurūzų sėklas išbeicavo, po kukurūzų pasėja baltus dobilus, ant kurių atsitūpusi bitė miršta“, – kalbėjo jis.

A. Amšiejus taip pat sako pastebintis, kad ūkininkai šiemet naudoja daugiau rapsų fungicidų, kurie taip pat kenkia bitėms. 

„Šiemet rapsai pašalo dėl šalnų, tada atsirado ligų, trūkinėjo stiebai, papurškė fungicidų, o jie iš karto bitėms nekenkia, o tik po kiek laiko. Labai sunku užfiksuoti, nes, pavyzdžiui, insekticidai iškart kenkia, o fungicidai veikia lervas, bičių vaikus“, – teigė bitininkas.

Augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas BNS sakė, kad bičių žūtį gali lemti ligos arba apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Siekiant išaiškinti priežastis, bites reikėtų tirti.

„Svarbu išaiškinti priežastis, bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, gali ir pats bitininkas, jei turi informacijos apie tai, kad neleistinu laiku purkšti žydintys augalai, tą informaciją pateikti, tada žinome, ko ir kur ieškoti“, – teigė S. Fedotovas.

„Jei nėra žinomos jokios aplinkybės, bitės turi būti tiriamos. Jei bus nustatyta, kad apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, tada vertinsime, kur jos galėjo būti panaudotos, tarkime, 2,5–3 km spinduliu“, – pridūrė jis. 

Bitininkas turi deklaruoti bičių šeimas ir pažymėti jų laikymo vietas. O ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kad apie tai sužinotų bitininkai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu.

Ūkininkams už pažeidimus gali būti skiriama bauda nuo 500 iki 2 400 eurų.

Ūkininkai labiausiai matomi, bet priežasčių gali būti įvairių

Asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė teigia, kad vis dėlto įtarimai, jog bičių žūtis lemia augalų apsaugos priemonės, kurių šiemet naudojama daugiau, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Anot jos, šiemet iki pat birželio vis dar būdavo šalnų, tad ir šiam metų laikui įprastų augalų ligų yra rekordiškai mažai.

„Tokiomis sąlygomis AAP purkšti reikėjo ne daugiau, o priešingai – kaip niekada mažai. Ūkiuose naudojami AAP yra brangūs ir joks ūkininkas, orientuotas į pelningą verslą, nesuinteresuotas švaistyti pinigų. Įvertinus klimatines sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad augalų apsaugos produktų naudojama daugiau“, – portalui manoūkis.lt komentavo Z. Varanavičienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad dėl sausros ir grybinės infekcijos šiemet plinta mažiau. „Kaip ir mūsų pamėgti valgomieji grybai, kurie miške per sausras neauga arba auga vangiai. Mažiau drėgmės reiškia mažiau grybinių ligų“, – pasisakymą apie tai, kad šiemet naudojama daugiau rapsų fungicidų, komentavo asociacijos vadovė.

Anot jos, bitininkas mini neonikotinoidinius beicus, kurie uždrausti jau beveik penkerius metus, tad kalbėti apie nupurkštus kukurūzus ir cheminių medžiagų poveikį per dobilus nėra mokslinio pagrindo. 

„Tokių produktų nėra galimybės legaliai įsigyti ar naudoti ūkyje, todėl kalbėti apie beicus, kaip apie sisteminę problemą, Lietuvoje naikinančią bites, ne tik nėra pagrindo, bet ir žalinga visų Lietuvos ūkininkų įvaizdžiui. Jei visgi atsirastų ūkininkų tebenaudojančių šias ar kitas ES įstatymų uždraustas medžiagas – jie daro nusikaltimą ir tokią veiką turėtų tirti atsakingos institucijos“, – teigia Z. Varanavičienė. 

Pasak jos, kiekvienas bičių žūties atvejis yra skaudus, todėl svarbu ištirti žūties priežastis. Vis dėlto, jei įtariami AAP, žuvusių bičių kūneliuose gali būti nustatoma konkreti veiklioji medžiaga. Jei būtų nustatyta uždrausta, nelegaliai naudojama medžiaga – būtina pradėti tyrimą ir pažeidėjus bausti. 

„Svarbu atminti, kad nors ūkininkas purkšiantis augalų apsaugos produktus yra ryškiausiai matomas bičių priešas, mokslininkai įvardija skirtingas bičių žūties priežastis, tarp kurių yra ir varikozinė erkė Varroa destructor, ir grybinės, bakterinės, virusinės bičių ligos, sena motinėlė ar silpna bičių šeima prieš žiemą“, – reziumavo Z. Varanavičienė.