Šešeri metai taikant tiesioginę sėją rokiškėno nenuvylė
2020-09-11
Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas

Rokiškis. Kalvių kaimo ūkininkas Jonas Venslovas šį rudenį nukūlė jau šeštą derlių, užaugintą taikant tiesioginės sėjos technologiją. Žemdirbys patenkintas savo pasirinkimu ir nė negalvoja dirbti kitaip.

J. Venslovas vadovauja šiemet sukurtai Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijai, kuri dabar jungia 47 narius. „Asociaciją įkūrėme vien dėl to, kad yra daug pasekėjų, kurie irgi taip jau dirba arba planuoja pradėti dirbti žemę. Gal iš šalies gali pasirodyti, kad naudoti tiesioginę sėją yra labai pigu. Ne, tai nėra pigi technologija“, – patikina J. Venslovas.

Ūkininkas pasakoja, kad prie tiesioginės sėjos perėjo 2014 m., iš karto šią technologiją taikė visiems savo laukams. Prieš tai kelis kartus važiavo į Daugpilį ir stebėjo, kaip dirba ūkininkas Valerijus Ančevskis, kuris tiesioginę sėją taiko nuo 2007 metų. Stambaus ūkio savininkas geranoriškai pasidalijo savo patirtimi su rokiškėnu.

Linas Agro 20 09 01

„Su mano laukais dabar viskas gerai. Tą rodo kad ir toks faktas: vieno lauko gale visada tokia balutė stovėdavo, kad ir ką daryčiau. Dabar jos nebeliko – žemė pati susitvarkė“, – aiškina J. Venslovas. Jis sako, kad taikant tiesioginę sėją svarbiausia viską atlikti labai tiksliai ir laiku: jeigu reikia purkšti šiandien, tai reiškia šiandien ir nė vienos dienos vėliau.

Ūkininkas prie tiesioginės sėjos perėjo 2014 m., iš karto šią technologiją taikė visiems savo laukams

Pamiršo, kaip atrodo suplakta dirva

„Mes purškiame tik naktimis ir mažiname vandens kiekį (80–100 l/ha), atitinkamai mažiname ir chemikalų normas. Naktinis purškimas leidžia pasinaudoti sukaupta drėgme, tai saugu ir bitėms. Be to, naktimis paprastai nurimsta vėjai“, – pasakoja ūkininkas.

Jis siūlo pasigilinti, kodėl susidaro dirvos pluta. Lietaus lašas krenta į žemę su didele jėga, kaip akmuo, jis net atšoka, suplaka puriai išdirbtą dirvą ir taip susiformuoja pluta. Naudojant tiesioginę sėją, dirvos paviršių dengia palikti šiaudai, kurie veikia kaip skėtis – nuima lietaus lašų jėgą, kad jie nekristų tiesiai į žemę ir nesuplaktų plutos. J. Venslovas patikina, kad kai pradėjo naudoti tiesioginę sėją, pluta niekada nesusiformuoja.

Pasak jo, jau seniai pripažinta, kad plūgas yra žemės priešas. „Man atsiuntė nuotraukas iš Vilkaviškio rajono, kur cukrinių runkelių laukas atrodo kaip paplūdimys – tiesiog supustytas smėlis“, – baisisi J. Venslovas ir sako, kad tokiomis dykumomis laukus paverčia intensyvus žemės dirbimas.

J. Venslovo dirbami laukai labai margi. Yra tokio sunkaus molio, kad traktorius gali traukti sėjamąją tik 6 km/val. greičiu. Pastaruosius kelerius metus žemdirbys žieminių kviečių sėją pradeda palyginti anksti – rugpjūčio 28 dieną, sėja palyginti mažą – 160 kg/ha – kviečių normą.

Taupoma dirvos drėgmė

Ūkininkas patikina, kad sėklos visada tolygiai sudygsta, nes tiesioginė sėja taupo dirvos drėgmę. „Pasėjus visada toje vietoje, kur krenta sėklos, lieka griovelis. Rugsėjo mėnesį jau prasideda gausios rasos, ir nuvažiavus anksti rytą į lauką aiškiai matyti, kad tų griovelių dugnas yra tamsus nuo drėgmės“, – pastebi J. Venslovas.

Kad šiaudai netrukdytų tiesioginei sėjai, jie turi būti tinkamai susmulkinti, todėl galima sakyti, kad tiesioginė sėja prasideda ne nuo sėjamosios, o nuo tinkamai pasirinkto kombaino ir jo smulkintuvo. Ūkininkas įsitikinęs, kad bet koks žemės judinimas provokuoja piktžolių dygimą. Tiesioginės sėjos metu žemė judinama minimaliai, dirbamos tik eilutės, kur beriama sėkla, todėl ir piktžolėtumas mažėja. Žinoma, piktžolių laukuose būna, to neįmanoma išvengti.

„Bet atkreipiu dėmesį: kuliant piktžolių sėklos atsiduria ant žemės paviršiaus. Neseniai sužinojau, kad yra tik viena piktžolė – tuščioji aviža, kurios sėklos pačios įlenda žemėn, o visos kitos sėklos taip ir lieka gulėti ant žemės paviršiaus, todėl turi mažai šansų sudygti. Viską padaro saulė – jei piktžolės ir sudygsta, jos neįleidžia giliai šaknų ir nuo saulės nudžiūsta“, – kaip gamta pati susitvarko su piktžolėtumu pasakoja J. Venslovas.

Bendraminčių ratas plečiasi

Radviliškio r. ūkininkas Raimondas Ivanovas rokiškėno ūkį stebi jau ketveri metai ir pats taiko tiesioginės sėjos technologijas. „Neslėpsiu, iš pradžių man buvo keista, kaip čia bus, kai žemės nejudinsime. Konsultuodavausi su savo bendramoksliu Kėdainių r. ūkininku Mantu Pacaičiu. Jis man davė labai daug gerų idėjų, kaip elgtis su posėliniais augalais, kaip geriau išnaudoti jų naudingąsias savybes. Daug mokiausi ir iš Panevėžio r. ūkininko Kęsto Ragažinsko ir kitų“, – vis gausėjančiu bendraminčių kolegų būriu džiaugiasi R. Ivanovas.

Radviliškio r. ūkininkaujantis Raimondas Ivanovas savo ūkyje taiko tiesioginę sėją ir nuolat ryžtasi įvairiems agronominiams eksperimentams

Raimondas antri metai savo ūkyje daro įvairius eksperimentus su skirtingais augalais. Štai pernai linijinės veislės rapsus pasėjo 19,5 cm tarpueiliais tiesiai į ražieną. „Visiškai nejudinome žemės, tik nusipurškėme pabiras kontaktiniu herbicidu, ir gavome 4,3 t/ha rapsų derlių. Man tai yra kosmosas!”, – atvirai prisipažįsta R. Ivanovas ir priduria, kad tiesioginės sėjo technologijose daug yra pažengę ukrainiečiai. Raimondas ruošiasi išbandyti variantą, kai tarp žieminių rapsų eilučių pasėjamos pupos – jos sukaupia maisto medžiagas, per žiemą nušąla ir atiduoda sukauptą azotą rapsams.

Nori bendradarbiauti su Agronomų sąjunga

Šią vasarą Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos valdyba planavo surengti ne vieną lauko dieną ir mokymus, bet koją planams pakišo sudėtinga situacija dėl pandemijos. J. Venslovas sako, kad žinių žemdirbiams labai reikia, kad netektų mokytis iš skausmingai kainuojančių savų klaidų.

„Man blogai, kad nesu agronomas. Matau, kad tai yra labai tikslus mokslas ir lenkiuosi prieš visus agronomus. Reikia atlikti daug bandymų, kurių rezultatais galėtume remtis planuodami savo darbus. Būtinai reikia tyrimų, kaip tiesioginę sėją taikyti ekologiniuose ūkiuose – esu beveik tikras, kad tai įmanoma“, – sako J. Venslovas.

„Nepalikite mūsų vienų. Važiuokite, žiūrėkite, patarinėkite.Padarykite lauko dieną mano ūkyje ir viską savo akimis pamatysite“, – tokiais žodžiais Jonas Venslovas (kairėje), Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos valdybos pirmininkas, kreipėsi į Lietuvos agronomų sąjungos pirmininką Edvardą Makelį

Nori, kad būtų parama tausojantiems žemę

„Nuo 2014 m. pradėjau Žemės ūkio ministerijoje minti slenksčius. Iš pradžių durys atsidarydavo labai sunkiai, reikėdavo prašyti pagalbininkų, dabar jau pats atsidarau. Pernai pagaliau ministerija atkreipė dėmesį ir mus išgirdo. Šiemet buvo surinkti duomenys ir paaiškėjo, kad mūsų šalyje neariminė žemdirbystė ir tiesioginė sėja taikoma 251 tūkst. ha plote“, – įvardija J. Venslovas.

Pagrindiniai asociacijos tikslai – tobulinti tiesioginės sėjos technologijas, dalytis patirtimi ir siekti paramos. „Turime įrodyti, kodėl mums reikia finansinės pagalbos. Vokietijoje ūkininkai vien tik dėl to, kad nearia, gauna papildomai 102 Eur/ha. Kodėl mes negalėtume gauti išmokų už tai, kad tausojame žemę, saugome ją nuo erozijos, dirvožemyje gausiname gyvybę“, – svarsto J. Venslovas.

Asociacijos valdyba skaičiuoja, kad taikantiems tiesioginės sėjos technologiją reikėtų apie 100 eurų/ha papildomų plotinių išmokų. „Duotų 50 eurų/ha, ir tai būtų gerai. Kaip sakoma – alkanam ir uodas mėsa...“, – šypteli Jonas Venslovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai