Akademija, Kėdainių r. Sertifikuotos sėklos dalis bendrame pasėlių areale pastaraisiais metais išaugo. Pagal paruoštos sertifikuotos sėklos kiekius, pernai žieminiais kviečiais buvo galima apsėti net 35 proc. viso žieminių kviečių ploto.

Tokiomis optimistinėmis naujienomis prasidėjo penktadienį LAMMC Žemdirbystės institute vykęs Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) ataskaitinis susirinkimas. Pagrindinį pranešimą skaitęs LSA prezidentas Vytautas Ruzgas informavo, kad nemaži kiekiai buvo ir kitų žieminių javų sėklos: sertifikuota sėkla buvo galima užsėti 24 proc. bendro kvietrugių ploto, 31 proc. miežių ir 16 proc. rugių. Beje, V. Ruzgas prisipažino, kad rugių plotų mažėjimas jam kelia susirūpinimą – nors rugių produktai yra labai naudingi žmonių sveikatai, jų Lietuvoje auginama nedaug, vos 21 tūkst. ha.

Didėjo ne tik žieminių, bet ir vasarinių augalų sertifikuotos sėklos dalis bendrame areale: pupų – 31 proc., žirnių – 30 proc., vasarinių kviečių – 17 proc.

„Net ir mažesni ūkininkai pradeda suprasti sertifikuotos sėklos naudą. Lietuvos sėklininkystės asociacijos darbe matau stabilumą“, – kryptingai dirbančią organizaciją pagyrė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis

Pernai Lietuvoje buvo deklaruota 1 mln. 652 tūkst. pasėlių, iš jų žieminių kviečių plotai sudarė 464 tūkst. ha. Žieminių javų sertifikuotos sėklos 2018 m. buvo paruošta 34 780 tonų, vasarinių javų – 39 969 tonos. Padidėjo miežių, avižų, žirnių, grikių, pupų sertifikuotos sėklos kiekiai. O štai bulvių sėklos pernai sertifikuota 2 685 tonos – tai mažiau negu 2017 m., kai tas kiekis buvo 3 049 tonos.

Tradiciškai palyginti daug paruošiama daugiamečių žolių sėklos – iš viso 969 tonos, tarp jų karaliauja raudonieji dobilai – 361 tona, baltųjų dobilų – 51 tona, pašarinių motiejukų – 161 tona, tikrųjų eraičinų – 190 tonų. Žieminių rapsų sėklos buvo paruošta 31 tona, vasarinių – 205 tonos.

Ekologiniams ūkiams skirtų sėklų paruošiami kiekiai yra nepalyginamai mažesni: žieminių javų paruoša 300 tonų, vasarinių – apie 180 tonų.

Išlikti budriems dėl žiemkentiškumo

Kelios švelnios žiemos dažnai užliūliuoja žemdirbių budrumą ir jie pradeda kreipti mažesnį dėmesį į žiemkenčių žiemkentiškumą. V. Ruzgas priminė, kokių milžiniškų nuostolių gali padaryti mūsų lietuviškos žiemos. Štai pastarojo dešimtmečio liūdnoji žiemojimo statistika: 2010 m. žuvo 27 proc. žieminių kviečių arba 80 000 ha ir tai atnešė 23 mln. eurų nuostolių. 2011 m. žuvo 41 proc. (133 000 ha) ir tai atnešė 38 mln. eurų nuostolių. 2014 m. žuvo net 58,2 proc. žieminių kviečių arba 141 000 ha, o nuostolis pasiekė net 63 mln. eurų.

„Dėl kelių švelnių žiemų neužmirškime žiemkentiškumo problemų. Gamtoje paprastai sukasi 11 metų ciklas, kai viskas kartojasi“, – kalbėjo V. Ruzgas. Jis siūlė atkreipti dėmesį į laiko patikrintas lietuviškas veisles. Kaip rodo nauji moksliniai tyrimai, žieminiai kviečiai Ada mažiausiai reagavo į sniego nupūtimą nuo pasėlių – net ir tuose besniegiuose plotuose gautas derlius faktiškai nesiskyrė nuo žiemojusių po sniegu: 9,31 t/ha (be sniego) ir 9,5 t/ha (po sniegu). O štai kitų tirtų veislių derliaus kritimas buvo drastiškas – skyrėsi keliomis tonomis.

„Sertifikuota sėkla garantuoja pelną. Klysta tie, kurie galvoja, kad patys ruošdami sėklą sutaupo. Džiaugiuosi lietuviškomis veislėmis, kurios yra fantastiškos – iš kviečių Ada sugebu išspausti po 10,5 t/ha“, – sakė ūkininkas, LSA tarybos narys Jonas Talmantas

Selekcinis užmokestis renkamas sklandžiai

LSA vadovybė patenkinta, kad palyginti sklandžiai vyksta selekcinio užmokesčio surinkimas: už 2017 m. jau surinkta 86,9 proc. priskaičiuotos mokėtinos sumos (šis skaičius dar gali didėti, nes selekcinis užmokestis renkamas už trejus pastaruosius metus). 2019 m. bus renkamas mokestis už 2018 m. deklaruotus pasėlius, jo dydis nesikeičia: 2,60 euro/ha javams, 6,66 euro/ha rapsams ir 20,27 euro/ha bulvėms.

Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA) jungia 36 narius, iš kurių 9 yra ūkininkai, 6 žemės ūkio bendrovės, 7 mokslo įstaigos, 12 uždarųjų akcinių bendrovių ir dvi kitos įmonės.

Lietuvos sėklininkystės asociacija kartą per metus organizuoja atskaitinį susirinkimą. Šiemet jis dar buvo ir rinkiminis – trejų metų kadencijai išrinkta nauja taryba

Šiemetiniame susirinkime buvo patvirtina naujos sudėties LAS taryba. Ją sudaro 14 narių: LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Vytautas Ruzgas, Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Audrius Sasnauskas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktorius Audrius Zalatoris, „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas, „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas, „Žvalguvos“ sėklininkystės skyriaus vadovas Rolandas Eirošius, „Agrokoncerno“ sėklų skyriaus vadovas Modestas Žemaitis, „Scandagra“ sėklų produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas, „Agrochema plius“ sėklų skyriaus vadovas Justas Eimontas, „Syngenta Polska Sp. z.o.o.“ produktų plėtros vadovas Arnoldas Čepelė ir ūkininkai Jonas Talmantas, Leonas Rudinskas, Petras Vasiliauskas bei Algirdas Laurikietis.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktoriaus pareigas ir toliau eis Julius Grašys

Paraiškoms teikti – dar mėnuo laiko

Kaip visada LSA susirinkime dalyvavo Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų komanda, kuri pateikė sėklininkystės verslo atstovams aktualios informacijos.

VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė priminė, kad kovo 20 d. yra paskutinė diena paraiškų teikimui, o sėklą tyrimams reikia pristatyti iki balandžio 1 dienos. Kukurūzų ir cukrinių runkelių sėkla priimama beicuota, o visos kitos – nebeicuotos (kad būtų išbeicuotos vienodais beicais ir taip susivienodintų jų auginimo sąlygos).

Nuo sausio 1 d. uždaryti Šilutės ir Vilniaus augalų veislių tyrimo skyriai, tad visi augalų veislių tyrimai šiemet bus atliekami penkiuose skyriuose – Kauno, Kaišiadorių, Pasvalio, Plungės ir Utenos.

„Pavyko paneigti visus gandus ir įrodyti, kad esu vertas šios pozicijos. Neturiu tikslo kuo ilgiau trinti kelnes į valdišką kėdę, bet noriu pasiekti skaidrumo ir produktyvumo mūsų įstaigos darbe. Nematome neįveikiamų problemų“, – kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas

VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič suskaičiavo, kad pernai buvo išduoti 2 235 sėklinio pasėlio aprobavimo aktai, iš jų 936 ekologiniams ūkiams. 2018 m. sertifikuota 76 759,5 t sėklų, išduoti 3 089 sėklos sertifikatai ir 66 galutinai nesertifikuotos sėklos sertifikatai (tai sėkla, kuri buvo išvežta į kitas ES šalis (daugiausia daugiamečių svidrių)).

„Pernai patikrinti 163 ūkio subjektai, pažeidimai nustatyti 17 asmenų. Buvo paimti 76 kontroliniai sėklų mėginiai, iš jų 5 mėginių kokybė neatitiko reikalavimų. Gauta 19 skundų, iš jų 6 pasitvirtino“, – kalbėjo Marija Alechnovič.

Ji taip pat priminė, kad nuo šių metų sausio patvirtinti daržovių sėklos perdavimo kitiems asmenims ir (ar) mainų reikalavimai. Daržovių sėklą, kuri nėra skirstoma į kategorijas (superelitinė, elitinė, sertifikuota, standartinė, saugotina veislė ar savitoji veislė), leidžiama neatlygintinai perduoti kitiems asmenims viešose erdvėse (mugėse, interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, visuomenės informavimo priemonėse, kultūros ar mokslo paskirties pastatuose) su tam tikromis sąlygomis.

Pirma, asmenys, perduodantys daržovių sėklą kitiems asmenims, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 1 dienos Augalininkystės tarnybai turi raštu pateikti informaciją apie tokios sėklos kiekį pagal rūšis ir veisles. Antra, perduodamos sėklos kiekis turi neviršyti nustatytų kiekių: pupinių augalų – 5 kg, svogūnų, lapinių ir raudonųjų burokėlių, ropių, moliūgų, morkų, ridikų, špinatų, builių, smidrų, arbūzų ir salotų – 500 g, kitų daržovių – 100 g.

Sėkla turi būti sufasuota ir paženklinta, o ant pakuotės nurodyta „Sėklos mainai“. Besimainantys daržovių sėklomis asmenys yra atsakingi už tokios sėklos kokybę. „Kol kas negavome jokios informacijos apie norą mainytis sėklomis“, – konstatavo M. Alechnovič.

MŪ inf.