Airija. Airiai teigiamai vertina ėrienos kainų ir paklausos perspektyvas, tačiau jiems didžiausias iššūkis šiais metais – drastiškai padidėjusios gamybos sąnaudos. Avių augintojams kaip niekada svarbu sumažinti naudojamų koncentratų kiekį ir gauti kuo daugiau naudos iš ganyklų žolės.

Airijos Žemės ūkio ir maisto plėtros tarnybos „Teagasc“ specialistai Michaelʼas Gottsteinʼas (Maiklas Gotštainas) ir Tomʼas Collʼas (Tomas Kolas) ūkininkams nurodė 7 žingsnius, leidžiančius pagerinti ant ganyklų žolės auginamų ėriukų augimo kokybę, sumažinus koncentruotųjų pašarų normą pagrindiniu vegetacijos sezonu (balandį–spalį).

Mityba – pirmasis žingsnis. Ėriukų augimą skatina kokybiška žolė, kurią svarbu tinkamai tvarkyti. Idealus ganyklų žolės aukštis – nuo 6 iki 10 cm. Ilga arba sumedėjusi mažina augimo našumą, nes joje trūksta maistinių medžiagų.

Svarbu, kad po kiekvieno ganymo ganyklos būtų visiškai išganytos (į jas įleidžiant užtrūkusias avis arba karves žindenes) arba neužaugtų aukštesnė nei 4 cm žolė. Tai užtikrins geros kokybės žolę kitą ganymo periodą.

Antrasis žingsnis – tręšti ganyklas. Trąšos šiemet tikrai brangios, vis dėlto labiau apsimoka naudoti jas, o ne ganyklų žolę keisti koncentratais. Taip pat svarbu naudoti optimalų trąšų kiekį, kad užaugtų pakankamai žolės gyvuliams šerti.

Mažai ir dažnai – taip naudojamos azoto trąšos, Airijos specialistų teigimu, padės išlaikyti žolę kokybišką. Labiausiai verta naudoti apsaugotą karbamidą.  

Vidinių parazitų kontrolė – trečiasis žingsnis, norint pagerinti ėriukų augimą. Virškinamojo trakto kirmėlės yra pagrindiniai parazitai, dėl kurių šie gyvuliai skursta. Tačiau dauguma avių augintojų nežino, kokie vaistai nuo kirmėlių vis dar veiksmingi jų ūkiuose. Jeigu naudojami antihelmintiniai vaistai jau neveiksmingi, parazitai nebus išnaikinti ir ūkiniai gyvūnai toliau prastai augs.

Norint įsitikinti, ar naudojamas preparatas naikina avių parazitus, po gydymo reikia ištirti išmatų mėginį.

Šlubavimas – ketvirtas veiksnys, neleidžiantis ėriukams gerai augti. Tai vis dar dažnas reiškinys ūkiuose ir net geriausi pašarai nepadės augti, jeigu ėriukai turės kojų problemų. Reikia atskirti luošas avis, nustatyti šlubavimo priežastį ir gydyti. Prie bandos vėl gali prisijungti tik visiškai sveiki ėriukai. Išvengti kojų ligų ir šlubavimo padeda dezinfekuojamosios vonelės.

Ėriukai blogiau auga ir dėl mineralų trūkumo. Airijos avių ūkiuose dažniausiai trūksta kobalto (mikroelemento, kurį didžiojo prieskrandžio bakterijos naudoja vitamino B₁₂ sintezei). Ūkiuose, kuriuose trūksta kobalto, jį reikia nuolat tiekti, kad būtų užtikrintas optimalus ėriukų augimas. Airijos ūkininkams patariama 10–15 mlkobalto sulfatopilti į vieną galoną vandens (3,78 l) kas dvi ar tris savaites ir duoti nujunkytiems ėriukams.

Išnaikinti išorinius parazitus – šeštasis žingsnis, kurį reikia žengti, norint pagerinti avinėlių augimą. Yra nuo jų apsaugančių preparatų, bet skirtingi produktai turės skirtingą išlaukos laikotarpį, todėl svarbu tai turėti omenyje, jeigu bus naudojami trumpai auginamiems ėriukams.

Septintasis žingsnis – optimizuoti papildomą šėrimą koncentratais. Jie itin svarbūs baigiamuoju ėriukų auginimo etapu, tačiau šiuo metu tai labai brangu. Todėl koncentratai turi būti naudojami apgalvotai ir tikslingai tik baigiamoms auginti grupėms arba spalį, kai žolės kokybė natūraliai prastesnė.