Marijampolė / Joniškis / Kretinga. Anksti atšilę orai leido žemdirbiams anksčiau išeiti į laukus. Portalas manoūkis.lt pasiteiravo ūkininkų, kaip sekasi sėja ir kiti pavasariniai pasėlių priežiūros darbai, kokios mintys ir nuotaikos.

Į pietinius šalies rajonus pavasaris ateina anksčiausiai. Marijampolės savivaldybės ūkininkas Laimius Juškevičius sako, kad jau viską, ką planavo, šį pavasarį pasėjo. Jis dirba beveik 300 ha žemės, augina žieminius miežius, kviečius ir rapsus, taip pat vasarinius kviečius.

Vasarinius kviečius šiemet pasėjo anksti – dar prieš Velykas. Dabar pasėlis jau sudygęs. Ūkininkas tikisi, kad daigai atlaikys prognozuojamas šalnas, nes kviečiai nėra joms itin jautrūs. Be to, pasėliai apdrausti.

„Taip, šiemet sėja ankstyvesnė. Taip pat ir kitus pavasarinius darbus pradėjome anksčiau. Miežiai jau nupurkšti herbicidais, augimo reguliatoriais, patręšti mikroelementais. Žieminiai kviečiai patręšti, nupurkšti augimo reguliatoriais. Rapsai irgi patręšti, nuo kenkėjų nupurkšti“, – darbus vardija ūkininkas.

Jis sako dabar laukiantis palankių orų – skubės žieminius kviečius purkšti herbicidais.

L. Juškevičius džiaugiasi, kad kol kas žieminiai pasėliai neblogi, drėgmės dirvose pakanka. Dabar svarbu tik tai, kad šalnos augalams nepakenktų.  

Už trąšas mokėjo brangiau, nei jos kainuoja dabar

Šiaurės Lietuvoje esančio Joniškio r. ūkininkas Valentinas Sičiovas, dirbantis apie 370 ha žemės, teigia, kad jau beveik viską, ką planavo pavasarį, irgi pasėjo, liko 5 ha. Augina žieminius rapsus ir kviečius bei miežius, taip pat vasarinius miežius, pupas ir liucernas. Pupų sėją baigė šią savaitę, šiek tiek anksčiau negu praėjusiais metais. Dirvų ūkininkas nearia, taiko minimalų žemės dirbimą.    

Šio pavasario orai, pasak ūkininko, kol kas buvo gana palankūs tiek sėjai, tiek ir žieminių augalų pasėlių priežiūros darbams. „Jeigu tik prognozuojamos šalnos nesugadins visko, tai bus gerai. Būdavo ir anksčiau tokių šalnų, tad, tikiuosi, žieminiai augalai jas atlaikys“, – sako ūkininkas.

Kalbėdamas apie pasėlių auginimą V. Sičiovas sako, kad galutinį rezultatą – derlių ir pajamas – už jį lemia ne tik orai, bet ir supirkimo kainos, auginimo savikaina.

„Trąšas paprastai užsisakome ir perkame iš anksto, po derliaus nuėmimo. O tuo laiku jų kainos buvo aukštokos, teko pirkti brangiai. Paskui trąšos atpigo. Pavyzdžiui, už salietrą teko mokėti po 370 Eur/t, o dabar kaina sumažėjo iki 325 Eur/t. O grūdai juk irgi atpigo. Tad išeina kainų žirklės, su savikaina mums bus sudėtinga“, – skaičiuoja ūkininkas.

Daliai būsimo grūdų derliaus realizavimo sutartis jis sudarė, o daliai dar ne. „Supirkimo formulės yra blogos. Jeigu nebus rinkose kokių ekstremalių situacijų ir grūdų kainos nepadidės, tai laukia ekonomiškai sunkus sezonas. Aišku, dar anksti prognozuoti, nes nežinome, koks derlius užaugs“, – kalba ūkininkas.

Kita situacija, kuri trikdo ūkininkų darbus laukuose, yra ta, jog jau reikėjo sėti, o dar nebuvo aišku, ar reikės ir kiek plotų palikti kaip negamybinius.

„Ar nereikės dalies pasėlių panaikinti, palikti pūdymams? Turėjome žinoti tiksliai reikalavimus dar prieš sėją. Deja, informacijos ir aiškumo mums, ūkininkams, pritrūko“, – sako V. Sičiovas.     

Įgyvendindami žaliąjį kursą sudegina per daug kuro

Kretingos r. ūkininkas Virginijus Čėsna, paklaustas, kaip sekasi pavasariniai darbai, daugiau kalbėjo ne apie juos, o apie tai, kaip nuotaiką gadina nelogiški valdžios sprendimai.

„Sėjame tiesioginiu būdu. Maždaug 40 proc. pasėjau. Pavasarį praktiškai tik pupas ir vasarinius kviečius sėjame, nes didžiąją dalį laukų užima žieminiai augalai: rapsai, kviečiai. Tai nėra ką pasakoti“, – sako ūkininkas. Pasak jo, sėja prasidėjo anksčiau, bet šiuo metu atvėsę orai darbus pristabdė.

Kretingos rajone, kaip pastebėjo ūkininkas, šį pavasarį dirvožemyje gruntinis vanduo yra aukščiau negu ankstesniais sezonais. Iš dalies tai gerai sėkloms sudygti. Be to, jeigu vėliau užkluptų sausringas periodas, augalams ilgiau užtektų drėgmės.  

V. Čėsna sako, kad, be pagrindinių augalų, vėliau dar sėja daug posėlių ir tarpinių pasėlių. Tačiau, pasak ūkininko, taikyti tvarias auginimo technologijas neskatina valdžios per dažnai ir stichiškai keičiami reikalavimai. Juos sunku suprasti, o dar sunkiau planuoti, kiek ir ko auginti, kaip tą deklaruoti.

„Mes mokame mokesčius, valdžią išlaikome, jie mums turi dirbti taip, kad būtų galima tikslus pasiekti nuosekliai pereinant, padiskutuojant, o ne staiga. Dar iki šiol nežinome, kokios tiksliai bus išmokos už šių metų deklaruotus pasėlius. Taip neturėtų būti. Biurokratija užima daugiau negu pusę mūsų darbo laiko“, – sako V. Čėsna.

„Reikia, kad ir žemės ūkio ministras, ir Žemės ūkio ministerijos valdininkai nuosekliai dirbtų. Deja, to nėra, nes valdžioje pernelyg greitai viskas keičiasi, trūksta stabilumo. Mes esame ūkininkai, privalome savo veiklą planuoti. Laukai dideli, skirtingose vietose, negalime vieną kartą daryti vienaip, o kitą – jau kitaip. Pagal valdžios nurodymus pradėję vykdyti žaliąjį kursą ir lakstydami iš vieno ūkio lauko į kitą, mes tiek daug kuro sudeginame...“ – ironizuoja V. Čėsna, dirbantis 1 250 ha žemės.