Kėdainių r. Prieš daugiau kaip dvidešimtmetį Aldonos ir Raimondo Bivilių pradėtą veiklą noriai tęsia jų sūnūs – Rimvydas ir Justas. Ūkiai trys, bet jų savininkai pabrėžia, kad tai Bivilių šeimos ūkis, kuriame bendrai dirba tėvai ir vaikai. 

Pasak Rimvydo Bivilio, su broliu Justu tėvams abu padėjo nuo mažų dienų, todėl ir savo atskirus ūkius įregistravę niekada neskirsto, kas kam priklauso: bendrai dirba žemę, naudojasi technika, planuoja investicijas.

„Stengėmės visą techniką įsigyti naują. Kadangi patys dirbame, ją tausojame ir prižiūrime, tai ir naudojame ilgai“, – sako R. Bivilis. Beje, šeimos ūkyje visus metus dirba tik vienas samdomas darbininkas, o didžiąją dalį darbų atlieka Bivilių vyrai.

Pašnekovas sutinka, kad trims šeimoms 350 ha dirbamos žemės kiek mažoka. „Norėtume ir galėtume dirbti daugiau, bet laisvos žemės nėra, aplink nemažai didelių ir nuo daug seniau dirbančių ūkių, su kuriais konkuruoti esame per maži. Tačiau stengiamės išlaikyti dirbamą žemę, nepaisant lauko dydžio, nes neturime iš ko rinktis, jei parduoda – perkame, nesame nė vieno gabaliuko atsisakę, nors suprantame, kad šios investicijos greitai neatsipirks.

Esame įsigiję tokių sklypų, kurie, ko gero, tik mūsų vaikams atsipirks“, – sako R. Bivilis, pridurdamas, kad ir jų dirbami laukai nėra dideli. Didžiausi – keturi laukai po 16 ha, mažiausias – 0,32 ha sklypas gyvenvietėje. Beje, dauguma dirbamų laukų plyti šalia tėvų sodybos Bogušiškių kaime, Kėdainių rajone, o labiausiai nutolę – už 8 kilometrų.

Svarsto, ar dar auginti cukrinius runkelius

Augina Biviliai žieminius kviečius ir rapsus, atitinkamai skiria jiems 160 ir 100 hektarų. Nemažai metų, nepaisydami supirkimo kainų svyravimų, sėja 40 ha cukrinių runkelių, kuriuos vadina ypač gerais sėjomainos augalais. Pasak Rimvydo, po vasarojaus (paprastai sėja apie 20 ha vasarinių kviečių ar miežių) pasėjus žieminius rapsus į lauką, kuriame ankstesnį sezoną augo cukriniai runkeliai, skirtumai ypač gerai matyti.

Tiesa, prasitaria, kad nežino, ar kitais metais cukriniai runkeliai išliks jų sėjomainoje ar užleis vietą ankštiniams augalams (šiuo metu žirniams ir (ar) pupoms skiria apie 30 ha) ar rapsams, nes vėl pasigirsta kalbų apie supirkimo kainos mažinimą. 

Keisti dirbimo technologijų nežada

Bivilių ūkyje taikomos mišrios žemės ūkio dirbimo technologijos: dirbama ir minimaliai su 4 m diskiniu ir 3 m darbinio pločio noraginiu DalBo skutikliais, jei reikia, laukai ir ariami Kuhn plūgu. Štai jau antrus metus arė laukus žieminiams rapsams. „Plūgo neatsisakome ne vien dėl to, kad cukrinius runkelius auginame. Arimas labai tinka ir rapsams. Sėjant rapsus į skustą dirvą, daug augalų liekanų būna, šliužų ir kitų problemų. Pasėjus į artą dirvą, ir rapsų sudygimas būna tolygesnis, ir derlius didesnis“, – pastebi ūkininkas.

Kad geriau suartus laukus paruoštų sėjai, šiemet įsigijo ir vietinės gamybos padargą, skirtą žemei lyginti, kurį išbandė prieš šio sezono žieminių rapsų sėją. 

Jei oro sąlygos palankios ir laukai nėra prilyti, net nuėmę cukrinius runkelius Biviliai stengiasi pasėti į jų vietą kuo daugiau žieminių kviečių, kurių derlius bet kuriuo atveju būna didesnis nei vasarojaus.

„Pernai spėjome beveik pusę ploto užsėti, pasėjus užsnigo, bet per sniegą išdygo ir visai geras rezultatas buvo. Tiesą sakant, nereikia bijoti vėlyvos žieminių kviečių sėjos, ko gero, kaip tik reikėtų ją vėlinti, siekiant sumažinti įvairių ligų, ypač šaknų, tuščių varpų. Tą ir patys matome, tai ir agronomai jau pripažįsta“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Šiemet Bivilių laukuose byrėjo nuo 7 iki 9 t/ha žieminių kviečių, 5–6 t/ha vasarinių kviečių, 3,2 t/ha rapsų. Rapsų derlių gerokai sumažino gegužę prasiautusi liūtis su kruša.