Kauno r. / Radviliškis / Joniškis. Nemažai vaismedžių ir vaiskrūmių jau apsipylę žiedais, tačiau juos pakandžiojo šalnos. Tikroji šalnų žala paaiškės vaismedžiams pradėjus derėti.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologių skyriaus vedėjo dr. Juozo Lanausko, dalyje Lietuvos sodų nuo šalnų nukentėjo trešnių vaismedžiai ir pradėjusios žydėti ankstyvosios slyvų bei kriaušių veislės.

Su trešnėmis ir kitais kaulavaisiais sudėtingiausia

J. Lanausko teigimu, šiemet ankstyvas pavasaris sodininkams nepašykštėjo ir šalnų, ir sniego, kurio kai kur iškrito net iki 17 centimetrų.

Gerokai atvėsus orams, dabar soduose žydi trešnės, vyšnios, ankstyvos slyvos ir kriaušės, sausmedžiai, serbentai, jau peržydėjo abrikosai ir baigia žydėti persikai. Dar nepradėjo žydėti braškės ir obelys.

„Su trešnėmis ir kitais kaulavaisiais sudėtingiausia, nes jie anksčiau pražysta nei kiti sodo augalai. Jau net trejus metus nesulaukiame gausaus trešnių derliaus, – sako mokslininkas. – Gerokai atšilus orams per Velykas, buvo net virš 25 °C šilumos, todėl kaulavaisiai anksčiau nubudo ir jų žydėjimui nėra pačios palankiausios sąlygos, nes dabar vyrauja šalnos ir gausūs krituliai – sniego ir lietaus pavidalu“, – aiškina specialistas.

Jo teigimu, Lietuvoje nuo šalnų galbūt ne visur nukentės trešnių žiedai (pakenčia iki -3 °C šaltį), nes šalčio liežuviai dažniausiai slenka pažeme. Vis dėlto dėl šaltų ir vėjuoto oro jie gali likti neapdulkinti, nes šiuo metu soduose neskraido bitės, kamanės ir kiti naudingi vabzdžiai.

Jei soduose anksčiau skraidė apdulkintojai, anksčiau žydėjusius jų žiedus apdulkinti dar spėjo, tačiau dabar dalis jų užuomazgų dėl šalčio gali deformuotis ar visiškai nušalti.

„Šį vėsų pavasarį kriaušės žydi jau apie 2 savaites, tačiau žiedai dar nėra visiškai išsiskleidę, – sako J. Lanauskas. – Nežinia, ar bus galimybė kriaušių vaismedžiams užmegzti vaisių. Šiltesniu oru kriaušės, kaip ir obelys, peržydi maždaug per 5–7 dienas.“

Mokslininkas pataria vyraujant šalnoms, kai pradeda šalti, vaismedžius purkšti vandeniu (pastaruoju metu gelbėjo lietus ir sniegas), deginti laužus, statyti žvakes, mažus vaismedžiusjuos apdengti agrodanga. Po šalnų naudinga augalus atgaivinti biostimuliatoriais.

Užuovėjinių juostų nauda

Kad vėjas padarytų kuo mažesnę žalą, J. Lanauskas pataria prieš sodų įveisimą įrengti užuovėjines juostas – ir vaismedžiai bus apsaugoti nuo dalinių šalnų. ir bitės geriau apdulkins sodo augalų žiedus.

Lietuvoje dažniausi pučia vakarų ir šiaurės vėjai, tad pakaktų sodą apjuosti nors iš šių pusių. Užuovėjoms tinka greitai augantys, šalčiui atsparūs, sodo kenkėjų nepuolami medžiai: tuopos, karpuotieji beržai, maumedžiai, klevai, baltosios ir dygiosios eglės, didžiosios pocūgės. Tačiau aplink verslinius sodus specialistas nepataria sodinti kaukazinių slyvų ir liepų, nes jos žydi tuo metu, kai sodai purškiami pesticidais.

Kokia padėtis soduose?

Radviliškio r. Velžių kaime ūkininkaujantis sodininkas Vigantas Šlėvė sako, kad nuo šalnų nukentėjo ankstyvosios trešnių veislės.

Serbentyne vieni serbentai žiedus jau išskleidę, o kiti – dar ne, tad sunku pasakyti, ar jie spėjo nukentėti. Braškės ir obelys nežydi, todėl ūkininkas tikisi sulaukti gausaus jų derliaus.

Kauno r. sodininkaujančio Roko Amšiejaus nuomone, sodo augalai nuo šalnų nukentėjo mažai, o žydėjimo pradžioje skraidė kamanės ir bitės, tad galima tikėtis gausesnio ankstyvųjų trešnių derliaus. Trešnių ir kitų augalų žiedai natūraliai prisitraukia drėgmės nuo gausaus lietaus ir sniego, todėl jų nereikėjo nei purkšti šalnų metu.

Joniškio rajono Žagarės seniūnijos Stungių kaime esančiuose „Pamparų soduose“ dar nepradėjo žydėti trešnės ir kiti vaismedžiai. Sodininkai tikisi išvengti šalnų pavojaus