Kaunas, rugpjūčio 29 d. Grūdų perdirbimo įmonių saugyklos baigiamos pripildyti. Kai kurios įmonės, neturėdamos talpų, grūdus laikinai sandėliuoja ant žemės. Geriausią kainą už šių metų derlių gavo tie ūkininkai, kurie anksčiausiai pardavė grūdus elevatoriams.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentės-vykdančiosios direktorės Dalios Stasiūnienės, dar grūdų gali priimti saugyklos Rokiškio, Kretingos rajonuose, t. y. tos, kur menkesni grūdų derliai; šiek tiek grūdų priims ir Jonavos elevatorius.

Saugojimui priimta labai mažai grūdų, didžioji dalis derliaus yra nupirkta. Vienos įmonės pačios perka grūdus, kiti elevatoriai nuomoja juos supirkimo įmonėms.

Grūdus parduoti vežė ir smulkieji, ir stambieji augintojai. Pasak D. Stasiūnienės, šiuo metu labiausiai išlošė tie ūkininkai, kurie anksčiausiai pardavė grūdus. Kainos mažėja. Jų pokyčiai neišvengiamai susiję su europinėmis tendencijomis, kurios ūkininkams nepalankios.

Ūkininkams sudėtinga konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais pigesniais grūdais. Kita vertus, Lietuvoje užderėjęs derlius nors ir didelis, bet prastos kokybės.

Žemdirbiai tikėjosi, kad Europos Komisija šią savaitę pradės svarstyti muitų grūdams iš trečiųjų šalių atnaujinimo klausimą, tačiau to neįvyko. Pernai muitai grūdams iš trečiųjų šalių buvo panaikinti, nes grūdų kainoms augant, brango maistas, ir EK norėjo stabilizuoti rinką.

Muitai – išeitis ūkininkams

Pasak AB „Jonavos grūdai“ generalinio direktoriaus Fiodoro Konošenkos, Lietuva neturi įtakos grūdų kainai Europoje. „Lietuvoje išauginama vos 1 procentas visų Europoje išauginamų grūdų – mes tegalime tik taikytis prie rinkos diktuojamų sąlygų“, – tvirtina F. Konošenko.

„Didelis derlius išlygina tai, ko ūkininkai tikėjosi ir negavo iš supirkėjų. Jei toks derlius būtų tik Lietuvoje, tai rinkos ir nepaveiktų, bet dabar juo džiaugiasi visi Europos žemdirbiai“, –sako direktorius.

Jis mano, kad Lietuvos ūkininkus galėtų išgelbėti atnaujinti muitai grūdams iš trečiųjų šalių. Tai turėtų pristabdyti į šalį iš Ukrainos, Kazachstano, Rusijos įvežamų grūdų srautus. Jei mes dar galime konkuruoti su šiomis šalimis dėl grūdų kokybės, tai kiekiu jos toli gražu lenkia Lietuvą.

Rugių kokybė geresnė

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės sandėlis šį sezoną jau supirko ir priėmė saugojimui 11 tūkstančių tonų grūdų. Dalį javų, išdžiovinę ir išvalę, jau spėjo ir išvežti. „Ūkininkai prikulia iš hektaro dvigubai daugiau grūdų, nei paprastai. Labai gera rugių kokybė“, – teigia Ukmergės sandėlio vedėjas Alfredas Čekanavičius. Dauguma rugių yra I klasės. Iš daugiau kaip 5 tūkst. tonų tik 200 tonų priskirta II klasei. Pernai buvo atvirkščiai – rugiai buvo prastoki.

Darbas vyksta sklandžiai

Labiausiai šiemet dėl permainingų orų ir auginimo sąlygų nukentėjo kviečių kokybė. Beveik visi į Ukmergės sandėlį atvežti kviečiai yra žemiausios klasės.

„Žieminių rapsų šiais metais priėmėme 2,2 tūkst. tonų – beveik perpus daugiau nei pernai. Vasarinių rapsų ūkininkai kol kas nepjauna, bet tikimės, kad galėsime priimti apie 4 tūkst. tonų. Neseniai pradėjome supirkinėti miežius. Jau turime beveik tūkstantį tonų – ūkininkai skuba pjauti, nes oro sąlygos derliaus nuėmimui klostosi labai nepalankiai“, – pasakoja A. Čekanavičius.

Kainos – tik žemyn

Grūdų supirkimo kainos ūkininkų nedžiugina. Jei pernai už toną miežių ūkininkams buvo mokama 690 litų, šiemet jie negauna nė penkių šimtų. Kainos krinta beveik kas savaitę. Per tris savaites miežiai atpigo nuo 480 iki 420 litų už toną. Pastarosiomis savaitėmis nekinta tik I klasės rugių kaina – 450 litų. Ši kaina kur kas mažesnė už pernykštę, kai už toną I klasės rugių buvo mokama apie 670 litų.

Ukmergės rajono Petronių kaimo ūkininkas Petras Grigas, šiemet grūdinėmis kultūromis apsėjęs 45 hektarus, sako, kad tokio gero derliaus nesitikėjo. „Nepamenu, kad kada iš hektaro būčiau prikūlęs 7,5 tonos žieminių rugių ar 4 tonas kviečių. Paprastai prikuldavau perpus mažiau“, – teigia ūkininkas ir paaiškina, kad Ukmergės rajono žemėms, kurios nėra labai tinkamos auginti grūdines kultūras, tai rekordinis derlius.

Ūkininkas jaučiasi nusivylęs

Džiugesio gaidelės ūkininko balse dingsta, vos prakalbus apie supirkimo kainas. „Trąšoms pabrangus trigubai, išaugus degalų kainai, išaugintos produkcijos supirkimo kaina ne tik kad nekyla, bet tiesiog ritasi žemyn“, – P. Grigas mano, kad grūdinių kultūrų Lietuvoje laukia linų ir cukrinių runkelių likimas.

„Tikriausiai ne aš vienas taip apsigavau. Pernai, kai grūdus brangiai supirko, daugelis šiemet kažko panašaus tikėjosi. Lietuvos ūkininkai tampa visai beteisiai – sąlygas diktuoja Europos Sąjunga“, – nuogąstauja ūkininkas.

***

Lietuvos ūkininkai, šiemet deklaravę per 1 mln. hektarų grūdinių kultūrų, šiuo metu jau nuėmė daugiau kaip 60 proc. šio ploto.

Šiais metais deklaruotas grūdinių kultūrų pasėlių plotas sudaro 1 mln. ha. Bendras derlingumas siekia 4,7 tonos iš hektaro (2007 m. – 3,1 t/ha). Geriausiai derėjo kviečiai – vidutinis derlingumas 5,7 t/ha, kvietrugių – 4,8, miežių – 4,1, rugių – 3,4, avižų – 2,6, žirnių – 2,6 t, rapsų – 3,3 t/ha.

MŪ inf.