Kėdainių r. Pasigilinus, ko reikia, kad užaugtų kokybiška prekinė sėklinė žaliava, tampa aišku, kodėl ne kiekvienas ūkininkas tam ryžtasi. Eugenijus Mitrius su sūnumi Arūnu sėklininkyste verčiasi nuo pat ūkio įkūrimo ir planuoja šią veiklą tęsti.

Eugenijus Mitrius – profesionalus agronomas, daug metų dirbęs tuometiniame Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje, kuris vienu metu turėjo net 8 000 hektarų. Eugenijus buvo atsakingas už tręšimą ir augalų apsaugą. Įgyta agronomo patirtis pravertė savame ūkyje.

„Palaikėme ryšius su Žemdirbystės instituto mokslininkais, dalyvavome atliekant bandymus. Draugystė tęsėsi ir vėliau. Todėl, kai Dotnuvoje įsikūrė pirmoji Lietuvoje sėklų ruošimo įmonė, ėmėme bendradarbiauti – auginome sėklinę žaliavą“, – prisimena Eugenijus.

Kai dar tik mezgėsi ryšiai su užsienio sėklininkystės įmonėmis, Lietuvoje labai trūko naujų veislių sėklų, užsienietiškos buvo brangios. Pavyzdžiui, rapsų, kurie irgi dar tik žengė pirmuosius žingsnius mūsų šalyje. Todėl E. Mitriaus ūkyje vienu metu buvo auginami žieminių rapsų sėklų hibridai. O tai nebuvo lengva. Mat reikėjo atskiromis juostomis sėti 2 linijas – tėvinę ir motininę. Vėliau, kai rapsai apsidulkindavo, reikėjo tėvinę liniją išpjauti, palikti tik motininę, kuri brandino sėklas.

Ūkininkas ėmėsi auginti ir sėklinius javus (žieminius ir vasarinius kviečius, miežius), kitų rūšių augalų sėklas. Pradžia buvo sunki, reikėjo daug darbo, pastangų, bet vargai atsipirko.

Per daugelį metų ko tik ūkyje neišbandė: augino garstyčių, aliejinių ridikų, net sorų sėklas, nes prašė mokslininkai. „Būdavo net labai įdomu, kaip pasiseks, kiek užaugs“, – pamena Eugenijus.

Svarbu – tikslumas, organizuotumas

Ūkis ir seniau, ir dabar perka aukštos reprodukcijos sėklinę medžiagą, užaugina sėklinę žaliavą ir ją parduoda sėklų ruošimo įmonėms, su kuriomis turi sudaręs sutartis.

Tai, kokių veislių sėklas augins, Mitriai nutaria bendrai, kartu su užsakovais. Praėjusį sezoną ūkis augino trijų veislių žieminių kviečių sėklas, dvi vasarinių kviečių veisles ir vieną veislę pupų. Auginamos ir skirtingų reprodukcijų sėklos: nuo A iki B ir C1.   

Patys sėklų neruošia, nukūlę tik išdžiovina ir atlieka pirminį valymą. Tiems tikslams ūkis turi sandėlius ir pirminio sėklų apdorojimo įrangą net trijose skirtingose vietose. Tai labai patogu, nes skirtingų rūšių, veislių sėklas galima laikyti atskirai, taip pavyksta išvengti susimaišymo.

Sėklų auginimo specifika pasireiškia ir tuo, kad kiekvienai veislei kulti naudojamas skirtingas kombainas. Tam, kad grūdai neužsiterštų prieš tai kultų veislių likučiais. Technika turi būti labai gerai išvaloma.

Ir tėvas, ir sūnus pabrėžia, kad sėklininkystės ūkyje itin svarbu tiksliai organizuoti darbus ir juos kontroliuoti. Negalima dirbti atmestinai, nes, padarius klaidų, jų neištaisysi – sėklų su priemaišomis niekas nepirks.

Javus tenka ir rankomis ravėti      

Kalbėdamas apie ūkio įkūrimo pradžią, Eugenijus sako, kad tiesiog negalėjo pasielgti kitaip – mat jo senelis kadaise net į Ameriką važiavo pinigų užsidirbti ir grįžęs už juos žemės pirko.

„Kilo noras atsiimti senelių žemes ir pradėti ūkininkauti“, – prisimena Eugenijus.

Kaip ir visiems pradedantiems ūkininkams nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, tuomet buvo sunku: pradėta nuo keliolikos hektarų, technikos irgi beveik nebuvo. Ilgainiui E. Mitrius ūkį išplėtė, o po studijų ūkininkauti pradėjo ir sūnus Arūnas, 2013 m. įkūręs savo ūkį. Šeimos ūkyje darbuojasi ir mama Salomėja – tvarko buhalteriją.

Tiesa, Arūnas įgijo ne žemdirbio, o informatiko specialybę. Tačiau dabar, kai žemės ūkyje vis daugiau skaitmenizacijos, jo žinios itin praverčia. O ūkiškos patirties Arūnas turi jau nuo mokyklos laikų, kai su seserimi padėdavo tėvams ūkyje.

Vieni iš specifinių darbų – sėklinių pasėlių ravėjimas, kad nebūtų priemaišų. Kai javai pradeda plaukėti, reikia visus apžiūrėti ir išravėti įsimaišiusius kitų veislių ar rūšių augalus.

„Atrodo, kas tokio viena ar kita priemaiša. Patikėkite, net nedaug kitokių grūdų gali sugadinti sėklas. Todėl ravėti pasėlius tenka, kartais apžiūrime net kelis kartus“, – sako Eugenijus.

Darbų apimtis priklausė ir nuo to, kokią veislę gaudavo. Keturi šeimos nariai 50 ha lauko per dvi savaitgalio dienas neįveikdavo, dar reikėdavo ir talkininkų kitomis dienomis.

Auginant sėklas kiekvieną sezoną tenka įvertinti pasėlius, kitaip tariant, aprobuoti. Tai atlieka Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai.

Tik iš aprobuotų pasėlių galima tiekti sėklinę žaliavą. Jeigu sėklinis pasėlis neatitiks nustatytų reikalavimų, jis bus išbrokuotas.

Eugenijui tik kartą pasitaikė, kai vasarinių kviečių pasėlyje netikėtai pridygo vasarinių miežių. Jų, pasirodo, pribyrėjo į dirvą ir ten liko nuo ankstesnių metų.