Kėdainiai.  Cukrinių runkelių augintojai pripažįsta, kad jiems nerimą kelia vis mažesnis šios ūkio šakos pelningumas.

Kritus supirkimo kainoms, pastaraisiais metais iš cukrinių runkelių augintojų gretų pasitraukė dalis senbuvių, tačiau atėjo nemažai naujų žemdirbių. Yra ir tokių augintojų, kurie toliau kantriai dirba ir tikisi išgyventi sunkmetį, po kurio laukia geresnių laikų.

Juos palaiko ir patriotinės mintys – nejaugi Lietuva liks be savo cukraus? Lietuviai dar ne taip seniai didžiavosi, kad vieninteliai iš Baltijos šalių išlaikė nacionalinį cukraus sektorių. To nepajėgė padaryti nei latviai, nei estai.

Žemės ūkio kooperatyvo ,,Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Algirdas Šleževičius neslepia, kad tarp cukrinių runkelių augintojų tvyro dvejopos nuotaikos. Iš vienos pusės – džiugina gražus šių metų ruduo, toks palankus cukrinių runkelių derliui nuimti, cukringi šakniavaisiai, o iš kitos pusės – kankina nerimas dėl ateities, maža cukrinių runkelių supirkimo kaina.

Algirdas Šleževičius teigia, kad mažėja cukrinių runkelių augintojų

Pasak A. Šleževičiaus, sausas ruduo leidžia lengvai sudoroti užaugintą derlių. „Kasame labai švarius runkelius, tačiau jų nėra itin daug, nors šakniavaisiai ir gana cukringi – vidutiniškai apie 18,5 procento. Tačiau iš hektaro tikrai nekasame rekordinių tonažų – kai kas kasa tik po 40 tonų, kai kas – po 60. Vargu, ar finaliniame rezultate turėsime po 11 tonų poliarizuoto cukraus iš hektaro. Jeigu klystu, tai būtų labai gerai“, – sako kooperatyvo valdybos pirmininkas.

A.Šleževičiaus teigimu, pastaruoju metu mažėja cukrinių augintojų gretos, nes cukraus rinkos liberalizavimas smogė rimčiau nei tikėtasi. Cukrinių runkelių auginimas reikalauja nemažų sąnaudų, o kaina nėra tokia didelė, kokia būdavo dar esant kvotų sistemai.

„Visi mato, kas darosi cukraus rinkoje. Cukraus yra pagaminta daug, jį tenka išparduoti pigiai, tad už žaliavas naujam cukrui gaminti nėra mokama tiek, kiek norėtųsi. Todėl dalis ūkininkų cukrinius runkelius keičia į rapsus, kviečius ar žirnius. Jų auginimo kaštai panašūs kaip ir cukrinių, tik darbo mažiau. Kadangi dabar rinka yra liberalizuota, cukrinių runkelių augintojai bet kada gali atsisakyti saldžiųjų šaknų auginimo ar grįžti prie jų. Manau, kad dabar gamintojų reikalas, kaip išlaikyti augintojus, kad būtų užauginta pakankamai žaliavos“, – sako A. Šleževičius.

Tai, kad cukrinių runkelių gretos retėja, rodo konkretūs faktai – vien ,,Kėdainių krašto cukrinių runkelių“ kooperatyvo narių per pastaruosius metus sumažėjo keliomis dešimtimis. Dabar kooperatyve likę apie 200 augintojų.

Vienas iš jų – Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas, auginantis apie 300 ha cukrinių runkelių. Jo pastebėjimu, šakniavaisių derlius šiemet mažesnis negu įprastai, tačiau ji cukringi – cukringumas siekia daugiau kaip 18 procentų. Sausa ir karšta vasara turėjo įtakos tam, kad šiemet šakniavaisiai kaip niekada daug iškilę virš žemės, todėl nuimant derlių sunku nupjauti lapus – runkeliai virsta arba lūžta per pusę.

Ūkininkas Juozas Staliūnas teigia, kad šiemet derlius mažesnis, bet runkelių cukringumas didesnis nei pernai

„Apie kainą nenoriu net šnekėti. Gauname 22–23 eurus už toną šakniavaisių. Kažkada litais kaina būdavo 162 Lt/t. Taigi, kaina smarkiai kritusi, nors visa kita pabrangę – kuras, trąšos, chemija, detalės. Pasikeitė ir auginimo agrotechnika – kažkada cukrinius runkelius pakakdavo nuo ligų purkšti vieną kartą, dabar jau reikia dviejų purškimų“, – sako J. Staliūnas.

Jam, kaip ir kitiems runkelių augintojams, iki šiol blogus prisiminimus kelia šlapias pernykštis ruduo, kai runkelių nei nukasti, nei iš lauko išvežti buvo faktiškai neįmanoma. Sunki technika taip sumynė šlapią dirvožemį, kad vasariniai augalai, pasėti 2018m. pavasarį, sunkiai dygo, augo ir menkai užderėjo. Tarkime, po runkelių pasėtų miežių ar žirnių derlius tesiekė 1,5 t/ha. Žodžiu, sėjomainos rotacijoje cukriniai runkeliai sukelia papildomų rūpesčių.

„Kol kas džiaugiamės puikiais orais, tačiau dar tik spalis. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad jau lapkričio pabaigoje bus ir šalčio, ir sniego, o runkelius į fabriką reikės vežti iki sausio pradžios. Taigi, reikia visus šakniavaisius spėti nukasti, tinkamai sukaupuoti, o paskui išgabenti. Patikėkite, tikrai yra ką veikti“, – laukiančius darbus vardija J. Staliūnas.

Ūkininkas Rimantas Garuckas sako, kad geriausias cukrinių runkelių augintojų metas jau praeityje

Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas runkelius šiemet augina daugiau kaip 140 ha plote. Pirmuosius runkelius pradėjo kasti rugsėjo 22 dieną ir iki dabar perdirbimui  jau yra pridavęs daugiau kaip 2 000 tonų šakniavaisių. Ūkininkas džiaugiasi, kad šiemet šakniavaisiai itin cukringi – cukringumo vidurkis siekia 19,8 procento. Be to, šakniavaisiai ir labai švarūs – purvingumas vos 3–4 procentai.  Tiesa, derlius nėra didelis – kasama apie 55 t/ha. Ir pats kasimas šiemet sudėtingas – žemė tokia sausa ir kieta, kad sunkiai atlaiko ir technika, ir šakniavaisiai – pastarieji dėl trapumo trūksta ir dalis lieka žemėje. Gal todėl ir derlingumas mažesnis.

„Žinokite, normalaus lietaus mes negavome jau pusantro mėnesio. Tokio sauso rudens nei aš, nei mano ūkio darbininkai neatsimena“, – sako R. Garuckas. Paradoksas – šiemet erzina sausra, o pernai nuvargino nesibaigiantys lietūs. Pernai runkelių derlius buvo gerokai didesnis – kasta po 76–80 t/ha, tačiau cukringumas tesiekė 16 procentų. Pasak R. Garucko, prie sunkių žemės darbų jis pratęs nuo mažens, tad net ir pernykštis sunkus cukrinių runkelių kasimo sezonas jo neišgąsdino. „Kas priiminėja purvo vonias Druskininkuose, o aš – laukuose, – pajuokauja ūkininkas. – Mes, žemdirbiai, turime suprasti, kad iki šiol labai gerai gyvenome. Deja, geriausi metai jau praėjo, ir gyvenimas eis tik sunkyn – su tuo reikia susitaikyti“.

Cukrinių runkelių augintojai nuo pernai gauna susietąsias išmokas. Bendras išmokoms skirtas vokas yra apie 1,4 mln. eurų. Išmokos dydis už hektarą priklauso nuo deklaruotų cukrinių runkelių plotų. Pernai jis buvo apie 80 eurų/ha. Šiais metais deklaruota 16 000 ha cukrinių runkelių, todėl išmoka nesieks 100 eurų/ha. Beje, Lenkijoje išmoka beveik 4 kartus didesnė.

MŪ inf.