Kauno r. Daržininkyste ūkininkai Dalia ir Edvardas Abukauskai verčiasi jau daugiau kaip dešimtį metų. Iš pradžių augino tradicines daržoves, kurias augina ir visi stambieji daržininkai. Tačiau greitai suprato, kad, būdami smulkūs, turėtų ieškoti kito kelio - tokio, kuriuo dar kiti nenuėjo. Tada ūkio laukuose atsirado kelių rūšių paprikų, moliūgų, cukinijų, įvairiausių kopūstinių daržovių.

Hektaras žemės - Abukauskams pats tas: nei per daug, nei per mažai. „Plėstis niekada per daug nesiruošėme ir dabar nesiruošiame. Norime auginti tiek, kiek sugebame sudoroti dviese su vyru. Gyvename Kauno rajone, Babtų seniūnijoje - tokioje vietoje, kur labai sunku rasti darbo rankų, mat šalia įsikūrę daug stiprių stambių ūkininkų. Jei mums reikėtų samdytis žmones, būtų jau pernelyg sudėtinga", - paaiškina Dalia.

Daržoves ūkininkai augina ne tik lauke, bet ir šiltnamiuose, kurie užima apie 15 arų. Šiltnamiai dengti plėvele, nešildomi. Šildomas tik daigynas, kuriame darbuotis Dalia pradeda nuo vasario vidurio. Visus daigelius moteris užsiaugina pati.

„Labai įdomu bandyti, o kai bandymai dar ir pavyksta, kai žmonės pagiria, tai visai smagu pasidaro", - šypsosi ūkininkė

Natūralus konservavimo būdas

Dalia suskaičiavo, kad dabar iš viso raugina net 20 skirtingų daržovių. Rauginimo meistrystės pradžia buvo agurkai ir pomidorai, paskui prisidėjo obuoliai, o vėliau produktų spektras vis plėtėsi. Moteris neslepia, kad pirmiausia jai pačiai buvo labai įdomu, kaip viena ar kita daržovė tinka rauginti. Dalios specialybė - maisto paruošimo technologė, tad į rauginimo procesą ji žvelgia profesionalo žvilgsniu.

Pradžia buvo tokia, kad daugiau raugintos produkcijos žmonės išragaudavo, negu nupirkdavo. Bet po truputį pirkimas įsibėgėjo. „Žmonės ateina, ragauja ir dalijasi prisiminimais - vienas Rusijoje, kitas Kryme, Gruzijoje ar Vengrijoje tokio skonio daržovių yra valgęs. Matyt, ten tokie produktai populiarūs. Dažnam atgimsta vaikystės prisiminimai - kaip skanaudavo ypatingo skonio močiutės užraugtų obuolių ar burokėlių", - pasakoja Edvardas.

Visos receptūros yra originalios, pačios Dalios sukurtos. Rinkdamasi daržovių veisles, moteris visada atkreipia dėmesį, kad jos būtų tinkamos rauginimui, o štai į mėnulio fazes nežiūri niekada. Ir dar nė karto kopūstai ar agurkai nebuvo minkšti.

Rauginant bet kokias daržoves, pagrindas yra tas pats: veikia druska su daržovių cukrumis, gaminasi pieno rūgštis ir produktai natūraliai fermentuojasi. „Technologija labai nesudėtinga, kiekvienas gali pasidaryti namuose. Viskas tarsi savaime pasidaro, tik pradžią reikia duoti", - kuklinasi Dalia pridurdama, kad raugia viską, išskyrus bulves. Taigi, dabar Abukauskai pirkėjams siūlo raugintus žiedinius, briuselinius, baltagūžius ir raudonuosius kopūstus, kaliaropes, kininius bastučius (iš pastarųjų daro salotas), morkas, virtus ir žalius burokėlius, salierus, šparagines pupeles, svogūnus, česnakus (ropeles ir žiedstiebius), įvairias paprikas, aštriuosius čili pipiriukus, moliūgus.

Netrukus bus baigtas naujas daržovių perdirbimo cechas. Darbai tęsėsi kelerius metus, mat viską ūkininkai darė savo lėšomis ir savo rankomis. Įrengtos patalpos ir įsigyta modernios įrangos: profesionali daržovių pjaustyklė ir džiovyklė, šaldymo įranga. Greta raugintų produktų bus gaminamos ir daržovių salotos. Kol kas visa produkcija fasuojama į plastikinius kibirėlius, bet galvojama ir apie galimybę fasuoti į vakuumines pakuotes. Ateityje, didėjant perdirbamos produkcijos kiekiui, galbūt reikės įsigyti daržovių ir iš kitų augintojų, tačiau kol kas Abukauskams pakanka savame ūkyje išaugintų gėrybių.

Kai kurias daržoves būtina užraugti iš karto nuėmus derlių - tarkime, česnakus, nes laikomi jie labai greitai apdžiūsta ir raugti nebetinka. Tas pats reikalavimas galioja ir agurkams bei pomidorams. O, pavyzdžiui, kopūstus galima raugti ir ilgokai palaikytus. Beje, kopūstų Dalia nesmulkina, raugia stambokus gūžės gabalus, ir pirkėjai jau įprato prie tokio kopūstų pateikimo.

Produktai raugiami plastikiniuose, sandariai uždengtuose (kad nepatektų oro) induose. Kol užrūgsta, laikoma šiltai, o paskui vėsiai - geriausia 0 laipsnių temperatūroje, o šilčiausiai iki 5 laipsnių šilumos. „Temperatūra turi būti žema. Vis tik tai yra gyvas organizmas, tad užrūgusius produktus reikia „nuraminti", kad neperrūgtų. Kai šilta, jie pradeda „gyventi" ir perrūgsta", - paaiškina Dalia. O Edvardas papildo, kad svarbu turėti pašildymo ir atšaldymo įrangą, kad būtų įmanoma laiku sustabdyti pirmąjį įrūgimą ir iš karto po jo šaltai laikyti. 15-20 laipsnių temperatūroje daržovės įrūgsta per kelias dienas.

Kai kuriems pirkėjams būna labai keista, kad Abukauskai nenaudoja acto - netiki, kaip taip gali būti. „Rauginimas su actu - tai kažkokia parodija. Jei rūgsta natūraliai, tai kam actą kišti? Mūsų produkcija visiškai natūrali. Net prieskoninės žolelės - ir tos mūsų ūkyje užaugintos. Labai daug į raugintus produktus dedame bazilikų, taip pat dašių, juozažolių", - sako Dalia. Beje, vaistinių ir prieskoninių augalų ji augina nemažai, išdžiovina žoles paprastoje daržinėje ir ruošia žolelių rinkinius sriubai, mėsai įvairioms arbatoms.

Dalia su vyru yra aktyvūs Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai, dalyvauja daugybėje renginių ir seminarų. Edvardas jau ketverius metus pasinėręs į aktyvią visuomeninę veiklą - yra Pagynės bendruomenės pirmininkas. Jis gali didžiuotis jau dviem įgyvendintais projektais. „Jeigu darbas maišo veiklai, mesk darbą - taip ir buvo mano vyro atveju", - juokiasi Dalia prisiminusi tą laiką, kai vyras bandė suderinti ūkininkavimą, darbą ir visuomenines pareigas.

Plačiau apie šiuos sumanius ūkininkus skaitykite vasario  žurnale MANO ŪKIS. Jį galite atsisiųsti į mobiliuosius įrenginius su Google Play programėle.