Kaunas. Šiemet rapsapjūtė prasidėjo kiek anksčiau nei įprasta. Pirmieji rapsai nukulti jau liepos antrąją savaitę. Ar gražiai atrodę pasėliai nudžiugino augintojus derliumi? Ar tenkina rapsų kainos rinkoje?

Vilkaviškio rajono ūkininkas Tomas Maksvytis šiųmetį derliaus nuėmimą pradėjo ne nuo rapsų, o nuo ankstyvų kviečių – į jų lauką išvažiavo dar liepos 10-ąją. Ūkininkas pastebi, kad šiųmetė javapjūtė bent savaite ankstyvesnė už pernykštę.

Rapsus kulti T. Maksvytis pradėjo liepos 16 dieną. „Rezultatas neblogas, byra po 4,5 t/ha ir daugiau. Tiesa, jau matome, kad šiųmetis ir kviečių, ir rapsų derlius Suvalkijoje bus silpnesnis nei pernai, kai buvo rekordinis. Bet ir šiemet, atrodo, bus neblogas“, – sako ūkininkas.

Šiemet jis augino 300 ha rapsų, pernai buvo 570 ha. Plotus nulėmė sėjomainos rotacija.

Ūkininkas pasakoja, kad dalį rapsų derliaus (po 1,5 t/ha) pardavė pagal išankstines sutartis ir nukūlęs vežė tiesiai į uostą.

„Rapsų kaina, kai darėme sutartį, jau buvo visai nebloga. Mus tenkino. Tik dabar jau gerokai nukrito. Reikia pasakyti, kad rapsų auginimo savikaina dar gana didelė, nors mažesnė negu pernykštė, bet negrįžo į prieš karą buvusį lygį. Tad ir supirkimo kainos augintojai tikisi didesnės“, – sako T. Maksvytis.

Skirtingų veislių derlius nevienodas

Liepos 12 d. rapsus pradėjo kulti Kauno r. įsikūręs VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokomasis ūkis. Šiemet jis augino 46 ha rapsų, kuriuos per kelias dienas ir nukūlė.

„Iš pradžių byrėjo labai gerai, paskui derlius mažėjo. Bendras derlingumo vidurkis išėjo 4,2 t/ha“, – sako VDU ŽŪA mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis.

Įdomu tai, kad ūkyje įrengtas gamybinis bandymas – auginta net 16 skirtingų rapsų veislių. Jų derlingumas varijavo nuo 5,1 iki 3,5 t/ha. Kitu bandu dar lyginti klasikinės rapsų sėjos ir juostinės sėjos variantai. Pasak V. Venskutonio, čia derlingumai skyrėsi per 200 kg/ha. Daugiau kulta ten, kur rapsai pasėti klasikine žemės įdirbimo technologija, bet juostinė sėja ekonomiškesnė.  

Vertindamas šių metų rapsų derlių, V. Venskutonis sako, kad pavasarį pagal peržiemojusių pasėlių gerą būklę tikėjosi dar daugiau, bet paskui pasėliams žalos padarė vėlyvas sniegas, buvo ir sausros periodų. Tai turėjo neigiamos įtakos pasėlių derlingumui.

„Girdime informacijos, kad kiti augintojai nusivilia rapsų derlingumu, tai rezultatus vertiname kaip neblogus. Skaičiuojame, kad 3 tonos derliaus iš hektaro padengia rapsų auginimo savikainą, o kas gaunama virš – pelnas“, – sako V. Venskutonis.

Mokomasis ūkis dalį rapsų jau pardavė pagal išankstinę sutartį (fiksuota 442 Eur/t + PVM kaina), o kitą dalį – įsibėgėjus kūlimui (452 Eur/t).

Rapsai sausi, nors smulkoki

Kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila sako, kad pirmuosius rapsus kooperatyvo nariai pradėjo kulti liepos 12 d., pastarosiomis dienomis jau kūlė masiškai. Rapsapjūtė kai kuriuose ūkiuose gal netgi įpusėjo, nes sėjomainose jų plotai palyginti nėra dideli.

„Kiek žinau, derlingumai svyruoja maždaug tarp 2,5–3 t/ha. Sėklos gana smulkios, bet aliejingumas labai geras – 46–47 proc. Rapsai sausi (nuo 6 iki 10 proc. drėgmės), švarūs, gal kai kur net per sausi. Taigi, bendra kokybė gera“, – sako A. Gedvila.

Jis pastebi, kad šiemet kūlimas prasidėjo apie 10 dienų anksčiau negu pernai. Kooperatyvo elevatorius jau sulaukė ir pirmų kviečių, nors pastarųjų pjūtis dar gerokai per ankstyva.

Kooperatyvas pats superka derlių į elevatorių, taip pat parduoda uoste. Taigi gali įvertinti rinkos kainas tiek iš supirkėjo, tiek iš pardavėjo pozicijos.

„Ūkininko požiūriu rapsų kainos dabar nėra labai geros. Per pastarąsias 10–14 dienų biržoje jos krito net 40 Eur už toną. Paskui vėl truputį padidėjo. Kainos kasdien labai svyruoja. Įvertinus rapsų auginimo savikainą ir derlingumą, jos dar nėra į minusą. Bet visuomet augintojai nori aukštesnės“, – pastebi kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktorius A. Gedvila.