Vilnius. Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, tačiau apie tikslų nuostolių mastą kalbėti dar anksti.

„Kalbame apie milijonus (eurų – BNS), neaišku, koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai – ne vienas, ne du ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja. (...) Blogiausia, kad kiek mes įvertiname (nuostolių – BNS), tiek dar ateina kitą dieną papildomai“, – sakė Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Pasak M. Rusteikos, apie 60 proc. pasėlių jau buvo nuimti, tad pranešimų sulaukiama dėl likusių 40 proc. pasėlių. Mat žalos apimtys kasdien auga, nes visi ūkininkai vienu metu apie žalą pranešti negali – pirmiausia patys turi išsiaiškinti situaciją. 

Pasak „VH Lietuva“, derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių – 5 procentus.

Per 3 dienas, kai Lietuvą skalbė liūtis ir vėjai, Pasėlių savidraudos fondas gavo 1 700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. ha. Iš jų 46 proc. – javų, 28 proc. – rapsų, 24 proc. – ankštinių augalų laukuose. Daugiausia nuostolių ūkininkai patyrė Šiaurės Lietuvoje: Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajonuose.

Fondas skaičiuoja, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai ir vasariniai augalai.

Anksčiau draudimo bendrovė BTA teigė, kad daugiausia nuostolių audra sukėlė būsto savininkams, taip pat nukentėjo automobiliai ir pasėliai

„Lietuvos draudimo“ atstovo M. Norkaus tikinimu, ši audra primena siautusią pernai rugpjūtį ir pridariusią rekordinių nuostolių už beveik 10 mln. eurų, kuomet Lietuvoje nukentėjo iki 10 tūkst. įvairių turto objektų.

Liepos 30 d., iškart po praūžusios audros, „Lietuvos draudimo“ klientų nuostoliai visuose Lietuvos regionuose siekė 1,15 mln. Eur, „BTA“ klientų žalos dydis vertintas 1 mln. Eur, o „Ergo“ pranešė sulaukusi prašymo padengti 250 tūkst. Eur nuostolių. Neabejojama, kad šie skaičiai augo.

Ekstremalią situaciją dėl pastarosiomis dienomis siautusios audros padarinių paskelbė Akmenės, Radviliškio, Joniškio ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad ekstremalios situacijos taip pat siekia Trakų, Prienų, Šiaulių, Šakių, Širvintų, Šalčininkų rajonai.

Vis dėlto Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad ūkininkai tikisi, jog ekstremali situacija bus paskelbta visos šalies mastu.

„Tai yra juridinis faktas, kuris atleidžia ūkininkus nuo kai kurių įsipareigojimų, nuo kai kurių įsipareigojimų terminų, pavyzdžiui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (...). Lygiai taip pat ir privačiuose santykiuose – supirkimo sutartys tarp įmonių, paskolų gražinimas“, – BNS sakė I. Hofmanas. 

I. Hofmano ir M. Rusteikos teigimu, audros metu labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai – kai kuriose vietovėse ūkininkai prarado ir iki 90 proc. turėto derliaus. 

„Matome, kad labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai. Tikrai yra problemų su jais, nes buvo itin stiprus lietus, o rapsai jau buvo pribrendę. Didelis kritulių kiekis, stiprus vėjas, tad jie vienas į kitą glaudėsi ir taip byrėjo, kartu ir krituliai, dideli lašai“, – sakė M. Rusteika. 

„Labai priklausys, koks oras bus vėliau, ar tuos sugulusius pasėlius pavyks nuimti, ar ne. Jeigu oras bus geras ateinančiu metu, žalos mastas mažės, bet jeigu vėl prasidės lietus, žala bus dar didesnė“, – pabrėžė I. Hofmanas. 

M. Rusteika pridūrė, kad po audros ūkininkai itin susirūpino ir dėl javų derliaus, tačiau, panašu, dėl jų didelių nuostolių neturėtų kilti.

„Kalbant apie kviečius, (...) šiuo metu nuostoliai nėra dideli – 1–3 proc. Šią situaciją labai puikiai ištaisė saulė ir vėjas, nes augalai nebuvo suplakti ant žemės, jie buvo pakankamai sausi“, – sakė M. Rusteika. 

Vis dėl to, I. Hofmanas pabrėžė, kad nors javų derlių nuimti, ko gero, ir pavyks, gerokai kris jų kokybė, o tai reikš mažesnes ūkininkų pajamas. 

„Svarbu paminėti, kad toks lietus gerokai gadina javų kokybę. (...) Grūdai praranda kokybę, jeigu kalbame apie kviečius, jie praranda baltymus, glitumą, saiko svorį, o tai reiškia, kad grūdai bus žemesnės kokybės ir klasės. (...) Kuo grūdai žemesnės klasės, tuo pigiau jie superkami, tai atsilieps ūkininkų pajamoms“, – sakė Žemės ūkio tarybos pirmininkas.