Kaunas. Po savaitgalio audros ne vienas ūkis bus priverstas skaičiuoti nuostolius. Deja, žieminių kviečių situacijos negelbės ir pasėlių draudimas.

Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas neabejoja, kad tokia situacija turės baisių pasekmių, patirti nuostoliai kai kuriuos ūkius gali privesti prie bankroto.

Jo teigimu, ūkininkai prieš savaitgalį praūžusį stichinį kritulių kiekį paliekami vienui vieni, netgi tie, kurie savo pasėlius apdraudė.

„Vėl sulaukėme eilinės stichijos, kuri sukels nuostolių ūkininkams. Atrodo, nuo jų turėtų gelbėti pasėlių draudimas, bet, deja, to nėra. Stichinis kritulių kiekis ir stiprus vėjas suguldė javus, kai kuriais atvejais jų derliaus bus neįmanoma nuimti.

Derlius nuo pirmos minutės, kai javai subręsta ir jau galima jį nuimti, netenka draudimo apsaugos“, – apmaudo neslepia ūkininkas.

Tiesa, dėl tokios susiklosčiusios situacijos, jo manymu, atsakomybę turėti prisiimti ir tam tikros institucijos: „Įžvelgiu ir Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakomybių. Derliaus nuėmimo mašinoms investicinė parama augalininkystės ūkiams neteikiama. Tenka rinktis naudotą, mažiau patikimą techniką, taip prailginant derliaus nuėmimo laikotarpį. Ūkiams, kurie gali gauti investicinę paramą, ribojamas mašinų dydis pagal plotą dirbtinai mažinant mašinų našumą, kas derliaus nuėmimo atveju yra lemiamas veiksnys.“

Kokia situacija dėl žalos kompensavimo šios stichijos atveju, portalas manoūkis.lt pasiteiravo Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos. Jo teigimu, žieminiai kviečiai prieš praūžiant stichijai jau buvo pasiekę visišką brandą, todėl draudimo išmokos už jų išgulimą mokamos nebus.

„Po liepos 11 d. liūčių kviečiai jau buvo vaškinėje brandoje, atlikti vertinimai. Dabar, praėjus trims karštų orų savaitėms, faktas, kad augalai pakeitė išsivystymo tarpsnį – visiškai subrendo.

Visą laiką, jau 16 metų, galioja ta pati taisyklė – tokiu išsivystymo tarpsniu pasėlių draudimas negalioja, tai nėra naujovė ar išimtis.

Vadovaujamės augalų išsivystymo tarpsniais. Daug žemdirbių sako, kad liepą dar neteko kulti kviečių, bet juk jie niekada ir nebuvo subrendę tokiu laikotarpiu“, – paaiškina M. Rusteika.

Dėl kitų apdraustų augalų (pupų ir kitų vasarinių augalų) Fondas, kaip įprasta, vyks pas ūkininkus ir nuostolius vertins.

A. Vanagas įsitikinęs, kad tokiais atvejais ypač pasitarnautų javų derliaus apsauga nuo visiškos brandos iki derliaus nuėmimo.

Kad tokių siūlymų pasigirsta iš ūkininkų, teigia ir M. Rusteika. Vis dėlto, pasak jo, norint sukurti tokį produktą, tektų susidurti su kliūtimis. Viena pagrindinių – kaina. Mat visi nori, kad draudimas būtų įperkamas ir kartu apimtų dažniausias rizikas.

„Kaina visada yra kliūtis, nes šis produktas (draudimo apsauga iki pat derliaus nuėmimo – red. past.) gerokai daugiau kainuos nei tas, kokį turime dabar. Ūkininkams teks gerokai plačiau atverti pinigines.

Be to, ne tik kainą reikia paskaičiuoti, ūkininkai turi žinoti, kiek truks apsaugos laikotarpis, turime suderinti vertinimą, galutinius terminus, iki kada bus galima pranešti dėl patirtos žalos“, – vardija Savidraudos fondo vadovas ir priduria, kad neabejotinai reikia ir valstybės įsikišimo. Vis dėlto, nepaisant visų šių niuansų, tokį produktą tikrai būtų galima sukurti.

Pasak „VH Lietuva“ vadovo, vis dažniau galima matyti sisteminių, o ne lokalių rizikų pasekmių – žala nustatoma vis didesniuose plotuose. O tai reiškia, kad ateityje neišvengiamai augs ir draudimo įmokos.

„Negalime apdrausti nuo visko. Būna situacijų, kai ūkininkas reikiamu metu neturi technikos ar nespėja nuimti derliaus, bet juk tokių rizikų negalime apdrausti sakydami, kad to pasekmė – kviečių išgulimas. Išgulimas atsiranda dėl liūties, meteorologinio reiškinio konkrečiu laikotarpiu. Bet šiuo atveju augalai buvo visiškai subrendę ir reikia tai pripažinti“, – sako M. Rusteika.