Raseiniai. Aviečių augintojas, privataus medelyno savininkas Rokas Amšiejus prieš ketverius metus 2 ha plote įveisė kriaušyną. Kelerių metų jam pakako įsitikinti, kad auginant desertines žiemines kriaušių veisles ir turint geras vaisių sandėliavimo sąlygas, pelningiausiai kriaušes galima parduoti vasarį ir kovą, kai Lietuvoje dažniausiai auginamos veislės Konferencinė kriaušių vaisiai jau seniausiai būna realizuoti.

Pasak R. Amšiejaus, populiarumą ir pripažinimą kriaušių veislė Konferencinė mūsų šalyje išsikovojo per 10-15 (20) metų. Tai rodo, kad, norint išplatinti naują veislę, reikia ją gerai išreklamuoti ir, žinoma, išauginti gausų vaisių kiekį.

Kad kriaušių derėjimo laikas būtų kuo ilgiau ištęstas, R. Amšiejus sodino skirtingo vėlyvumo desertinių kriaušių veisles:vasarines Isolda, Hortensia, rudenines Concorde,General Lekleark, Karola ir žiemines Uta, David, Nojabrskaja.

Kriaušių veislės buvo įskiepytos į pusiau žemaūgį poskiepį - paprastojo svarainio kloną (Cydonia oblonga) S1. Poskiepis vidutiniškai augus (vaismedžiai 60 proc. dydžio, palyginti su sėkliniu poskiepiu), ištvermingas šalčiui, bet labai šaltomis besniegėmis žiemomis vaismedžiai neištvermingi.

Svarbiausia, kad kriaušių ir su svarainio poskiepiais medeliai būna 1,5-3 kartus mažesni, o derlius 1,5-2 kartus didesnis negu su sėkliniais miškinės kriaušės poskiepiais. Lyginant su miškinės kriaušės poskiepiais, svarainio poskiepiai 2-3 metus paankstina derėjimą. Svarainio pagrindinė šaknų masė yra 20-60 cm gylyje, todėl medeliai nenukenčia nuo ilgiau įmirkusios dirvos, gerai auga ten, kur arti gruntinis vanduo.

Anot Roko Amšiejaus, geriausias genėjimo laikas - po žydėjimo, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, tuomet geriau gyja padarytos žaizdos

Kriaušių sodinukai pasodinti humusingoje, laidžioje vandeniui, rūgštokoje lengvo priemolio dirvoje, 2 (3) m eilėje x 4 m (tarp eilių) atstumais. Viename hektare pasodinta 1 200 kriaušių sodinukų. Auginant kriaušių vaismedžius su S1 poskiepiu sode reikia atramų. Kriaušės pradeda derėti antraisiais - trečiaisiais metais po sodinimo. Po 3-5 metų nuo vieno vaismedžio galima priskinti iki 12 kg vaisių, o vėliau, 8-12 -ais metais, sulaukti dar gausesnio derliaus iki 30 kg.

„Vaismedžius formuojame iki 2,5 (3) m aukščio, kad būtų patogiau nuskinti vaisius, simetrinės palmetės būdu", - paaiškina sodininkas R. Amšiejus. Paliekamos 4-6 pagrindinės horizontalios vaisių šakos, apie 1 m ilgio (visos šakos vienodo ilgio). Kamienėlis paliekamas 70 cm aukščio. Tame aukštyje formuojama pirmoji šaka. Geriausia atlenkti segtukais, kabinti svarelius, pririšti prie į žemę įkaltų kuolelių.

Anot sodininko, geriausias genėjimo laikas - po žydėjimo, gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, tuomet geriau gyja padarytos žaizdos. Jei šaka auga stačiai, bet ji toje vietoje labai reikalinga, reikia ją atlenkti. Kad šaka augtų horizontaliai (nes augdama smailiu kampu gali išlūžti), galime ją, įpjovę iš apačios pjūklu iki pačios šerdies, atlenkti žemyn. Daromi 2-3 įpjovimai. Vasarą žaizdos gerai apauga (sugyja). Tokia horizonatali šaka sustabdo augumą, daugiau suformuoja žiedinių pumpurų, išaugina gausesnį derlių.

Kovo pabaigoje - balandžio mėnesį žaizdos dar negyja, todėl neverta daryti įpjovimų. Po žydėjimo, 2-3 kartus birželio ir liepos mėnesiais būtina šalinti vilkūglius. Tuomet bus geresnės apšvietimo sąlygos.

Per vasarą reikia genėti 3-4 kartus. Ketvirtą (paskutinį) kartą genima rugpjūčio 5-10 dienomis, bet ne vėliau; būtina palikti 5 cm ūglius - tai vieta pumpurams formuotis. Suformuotos pirmos apatinės šakos, per 2-3 metus suformuos po 4-6 horizontalias šakas - susidarys simetrinė palmetė.

Beje, kriaušaites į sodą daug patikimiau sodinti anksti pavasarį - balandžio pradžioje. Tik svarbu nesuvėluoti, nes kriaušės sprogti pradeda anksčiau negu obelys.

MŪ inf.