Kaunas. Šių metų sezonas nepalankus vynuogininkams – uogų prinoko mažai, jos ne tokios cukringos. Tačiau jie nenuleidžia rankų ir mokydamiesi iš klaidų, semdamiesi žinių optimistiškai žiūri į ateitį.

Per vynuogių žydėjimą buvo šalta ir šlapia. Ekologiškai ūkininkauti ir suvaldyti situaciją buvo problemiška, nes vynuoges puolė grybinės ligos (netikroji miltligė).

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis portalui manoūkis.lt teigė, kad karštas rugpjūtis suteikė vilčių, tačiau vyninių veislių vynuogės sirpo 2–3 sav. vėliau nei įprastai.

„Kai gavusios saulės uogos pradeda saldėti, sukrunta širšės ir paukščiai. Tada reikia gintis nuo jų. Užklumpa kiti rūpesčiai“, – teigė asociacijos prezidentas, auginantis per 100 vynuogių medelių.

Anot jo, ir paukščiai, ir širšės gali kone per naktį sunaikinti visą derlių. Apsaugos priemonių yra, tik aplink kiekvieną kekę aprišti tinklelį užima daug laiko. Yra tinklų, kuriais galima uždengti visą uogų eilę.

Entuziastų negąsdina sunkūs metai

Gediminas Petkus su kolega Aidu Vizgirda pirmųjų beveik 180 vynuogių sodinukų nedideliame Pajūrio miestelyje pasodino 2019-aisiais. Kitais metais – 1 200, o 2021 m. – apie 1 300. Iš viso dabar auga apie 2 600 medelių.

Visos veislės (iš viso yra apie 23 skirtingų) skirtos vynui, daugiausia vokiškos hibridinės. Kol kas laukas bandomasis. Daugiausia (40 proc.) – veislės Solaris sodinukų. Be to, auginama Hibernal, Muscaris, Souvignier gris, Regent, Johanniter, Chardonnay, Pinot noir ir kitos veislės.

Vynuogininkai Aidas Vizgirdas (kairėje) ir Gediminas Petkus (dešinėje) siekia platinti vyno kultūrą Lietuvoje

„Šis sezonas kaip amerikietiški kalneliai: pavasarį ir vasaros pradžioje buvo šalta, vegetacija prasidėjo gana vėlai, o liepą–rugpjūtį – karščiai. Pirmąjį Solaris derlių jau nuskynėme. Iš 8 eilių vynuogių šiemet priskynėme vos 167 kg, tik viena anksčiausiai pasodinta eilė davė 60 kilogramų. Tam įtakos turėjo ir tai, kad 2021 m. žiema buvo šaltoka. Pirmamečiai sodinukai gavo 25 °C šalčio, kai kuriose vietose pašalo skiepas ir neprigijo, teko atsodinti apie 400 vienetų. Jiems dar reikia sutvirtėti.

Pirmais metais sodinome į 50 cm iškastas duobes tiesiai į pievą. Likusias sodinome į išdirbtą žemę. Taigi, pasodintosios žolėse labai skursta, nors turėtų duoti didžiausią derlių, bet atrodo silpniausios. Greičiausiai visas maisto medžiagas paima žolė“, – atviravo augintojas. Nuspręsta visą velėną naikinti ir suarti.

Pradžia nuo vyno

G. Petkus pirmiausia pradėjo domėtis vynu, pats jį gamino iš uogų. Atsirado internetiniai forumai, kuriuose Gediminas lankėsi. Jis pastebėjo, kad daug šioje srityje dirba skandinavai: švedai, danai. Vynuogynų yra net Norvegijoje.

Vynuogininkas stebi didelio švedų ūkio veiklą, kur dominuoja Solaris vynuogės. Be to, džiaugiasi, kad Lietuvoje yra išvestų vynui skirtų rūšių, nors kol kas jų neaugina: Gailiūno Varduva, Monika, Juodupė. Jos tikrai geros, laimėjo apdovanojimus šių metų vyno čempionate.

Šių metų derlius nedidelis. Nors rugpjūtis buvo karštas, bet jau rugsėjo pradžioje pasirodė šalnų. Aidas ir Gediminas savo vynuogyne įrengė trijų skirtingų aukščių temperatūros jutiklius. Apie 10 cm virš žemės fiksuota –1,6° C temperatūra. 70 cm aukštyje, kur kabo kekės, tuo pačiu laiku buvo 1 °C.

„Gal dar galėjome laukti, bet 3 sav. matavę nepamatėme jokio pokyčio, tad nusprendėme skinti uogas. Kai kurios kekės ėmė pūti, širšės, paukščiai jau puolė.

Taikėme, kai nelyja, nes reikia bent 3 valandų be lietaus, kad uogos sausesnės būtų. Taigi nuskynėme, išspaudėme ir lauksime. Pradėta Solario vynuogių fermentacija, kad natūralaus cukraus uogos sukaupė mažokai, teko dėti papildomai“, – pasakoja G. Petkus.

Dar nenuskintos Hibernal, Seyval Blanc, Souvignier gris, Regent, Cabernet cortis, dar noks iki spalio vidurio. Vyrai nenusimena – jei iš raudonų uogų nepavyks pagaminti gero vyno, bandys daryti rožinį.

Aidas gyvena Vilniuje, Gediminas – Kaune. Vynuogynas plyti Gedimino gimtinėje – Pajūrio miestelyje Šilalės r., kur gyvena žmonos tėvai.

Vynuogynas arčiau jūros, aukščiau, prie miško, netoliese teka upė Jūra. Šalnų būna mažiau. Įkurti ir plėtoti padeda Gedimino uošvis, kuris turėjo žemės. Beje, jis labai nagingas, tad jauniesiems vynuogininkams prie traktoriaus pagamino sodinimo mašiną.

„Norime judėti toliau, platinti vyno kultūrą Lietuvoje, turėti nuosavą vynuogių vyną, kad būtų ne vien įvežtiniai. Juk mes irgi galime. Tai ir veda pirmyn. Mokomės iš kiekvienos klaidos, juk nėra praktikos Lietuvoje. Nusipirkome vynuogynui skirtą traktorių. Su juo ravime, mulčiuojame, kultivuojame. Kai pradėjome, žinojome, kad vienas sezonas bus geras, kitas – ne toks. Nusiteikėme. Motyvuoja ir dėmesys. Planuose – įsirengti gamybines patalpas“, – džiugiai pasakojo G. Petkus.

Oficialus pripažinimas leis gauti paramos

Šiemet vynmedžių augintojai pasiekė ilgai lauktą rezultatą – Lietuva pripažinta oficialia vynuoges auginančia šalimi.

Paklaustas, kaip tai veiks mūsų šalies vynuogininkystę, R. Pilvelis atsakė, kad viskas priklausys nuo aktyvumo.

„Tikimės gauti įvairių formų paramos. Kol kas mūsų vizija – plėstis ir apsodinti didesnius plotus. Skatiname įsigyti vynuogynų įrangos, sodinukų, tvirtinimų. Paskui galvosime, ką daryti su sultimis“, – mintimis dalijasi Asociacijos vadovas.

Suskaičiavus visus Lietuvos vynuogininkų plotus, anot Ramūno Pilvelio, užimame vieno senas vynuogininkystės tradicijas turinčių šalių (pvz., Prancūzijos, Italijos) vidutinio ūkio plotą – 40–50 hektarų.

Yra požymių, kad vynuogininkų daugės, tačiau kol kas nėra įdirbio, patirties perdavimo, tradicijų.

„Šiaurietiško krašto vynuogininkystė prasidėjo visai neseniai, gal prieš 20–30 metų. Vertinant pagal vynuogynų istoriją, tai labai trumpas laikas. Pavyzdžiui, Danijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Švedijoje, Šiaurės Vokietijoje niekas neaugo ir nieko nebuvo. Bet mokslininkai, eksperimentuotojai dirbo ir išrado mūsų regionuose augti tinkamas veisles. Šiek tiek ir klimatas keičiasi. Po truputį formuojasi nauja šiaurinių šalių vynuogininkystė ir mes kartu einame su nauja banga.

Turime privalumų, palyginti su pietų kraštais. Vienas pagrindinių – ekologinė vynuogininkystė. Galime ją plėtoti, nes nepuola ligos, kaip pietų kraštų uogas. Kitas privalumas – turime galimybę pasigaminti silpną 8–9 laipsnių sodrų vyną. Darome viską, kad atsirastų vis daugiau žmonių, žinančių vyno kultūrą ir formuotųsi tauriųjų gėrimų vartojimo elgsena“, – su užsidegimu kalbėjo vynuogininkystės entuziastas.

Dabar asociacijoje yra 60 narių. Vynuogininkystės ūkiai formuojasi apie Šilutę, Klaipėdą, Kretingą, Palangą. Pradėta nemažai auginti ir Dzūkijoje, ko anksčiau nebuvo.