Marijampolė / Molėtų r. Šiemet graikinių riešutmedžių derlius džiugina daugumą mūsų augintojų. Pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja jų sodai, didėja sodinukų paklausa, nes kuriamos verslinės plantacijos.

Marijampolės savivaldybės Meškučių miestelyje ūkininkas Algirdas Jušinskas, kadaise įveisęs 3 ha graikinių riešutmedžių sodą, šį sezoną džiaugiasi gausiu jų derliumi: dabar dera dešimties, dvidešimties ir net trisdešimties metų medžiai.

„Pasirinkau auginti riešutmedžius, nes jie ilgaamžiai ir vieni sodo augalų, dovanojantys itin  vertingus vaisius, pasižyminčius maistingomis ir gydomosiomis savybėmis. Be to, atsparūs ligoms, retai juos puola kenkėjai. Nors labai šaltomis (daugiau kaip -30 °C) žiemomis gali apšalti jų antžeminė dalis, tačiau šaknys išleidžia naujas atžalas ir toliau riešutmedžiai sėkmingai gyvuoja“, – pasakoja A. Jušinskas.

Vieni pirmųjų Lietuvoje

Pirmieji graikiniai riešutmedžiai į Kvietiškio dvarą (Marijampolės sav.) atkeliavo iš Graikijos ar Italijos, daugiau kaip prieš 200 metų dvarininkės Pranciškos Butlerienės pastangomis, kuri mėgo vertingus augalus ir stengėsi jais praturtinti lietuviškus sodus. Vėliau tame dvare įkurtas žemės ūkio technikumas (dabar Marijampolės kolegija), kur daugiau kaip 30 metų A. Jušinskas dirbo bitininkystės, sodininkystės ir miškininkystės dėstytoju.

„Riešutmedžiai mūsų krašte per daugelį metų aklimatizavosi ir tapo žymiai ištvermingesni žiemą, jų palikuonys paplito po visą Lietuvą. Šių graikinių riešutmedžių du provaikaičius jau apie 50 metų puoselėju savo sode, kurie išauginti iš dvare augusių surinktų sėklų. Jie kasmet pradžiugina gausiu derliumi, maždaug po 100 kg puikaus skonio riešutų”, – pasakoja sodininkas selekcininkas.

Šios Ideal veislės riešutai išauga stambūs, gana lygiu išoriniu ir vidiniu kevalo paviršiumi, be kaulinių pertvarų, plonu kevalu (galima perspausti rankomis), didžiuliu vaisiaus branduoliu, kuris labai skanus ir visiškai nekartus. Vaisiai ant medžio subręsta anksti, pradeda byrėti žemėn rugsėjo pradžioje.

Įvairaus amžiaus riešutmedžiai šiemet išaugino gausų derlių, pasak sodininko, toks puikus derlius pasikartoja maždaug kas 3 metus. Šios veislės graikiniai riešutmedžiai puikiai atlaiko sausras, karščius, lietuviškas kaprizingas žiemas.

Riešutmedžius daugina sėklomis

Riešutmedžius A. Jušinskas daugina sėklomis, surinktomis nuo minėtų motininių augalų, nes gerai paveldi veislės savybes. Riešutus sėja rudenį medelyne esančiame daigyne arba juos stratifikuoja 2 mėnesius ir sėja pavasarį. Paskui pirmųjų metų sėjinukus sodina į 10 l vazonus su derlingos žemės mišiniu ir įkasa į dirvą, kad susiformuotų gausus šaknynas ir būtų galima sodinti įvairiu laiku. Medelyne augina apie 2–3 metus, suformuoja vainiką, kad šakelės būtų iš visų pusių.

Pirmųjų metų sėjinukus A. Jušinskas sodina į 10 l vazonus su derlingos žemės mišiniu ir įkasa į dirvą

Pasak sodininko, tinkamai suformuoti sodinukai jau ketvirtais-penktais metais pradeda derėti, nes įprastai riešutmedžiai pradeda derėti tik šeštais ar dar vėlesniais metais.

Bėgant laikui, riešutmedžių laja išauga gana plati, todėl, kad ateityje medžiai vieni kitiems neužstotų šviesos, augintojas juos sodino vieną nuo kito 8 m atstumu, tad dabar sode auga ir dera per 400 riešutmedžių.

Kadangi vietos dirvožemis yra derlingas, riešutmedžius A. Jušinskas tręšia tik dolomitmilčiais ir fosforo bei kalio trąšomis.

Jauni augalai vasarą per sausras laistomi, o vyresnių augalų šaknys nukeliauja giliai į dirvožemį ir drėgmės suranda.

Kamienus saugant nuo aktyvios saulės spindulių ir dienos bei nakties temperatūrų skirtumo, jie baltinami kaip ir kitų vaismedžių.

Tam, kad ateityje medžiai sode vieni kitiems neužstotų šviesos, augintojas juos sodino 8 m atstumu. Kamienus balina, kad apsaugotų nuo aktyvios saulės spindulių

Ekologiškas derlius

Augintojas propaguoja ekologišką ūkininkavimą, tad riešutmedžių sode pavasarį dūzgia bitės, kurios be vertingo surinkto medaus dar padeda ir augalams apsidulkinti. Iš išsukto medaus, graikinių riešutų sodininkas gamina desertą, užpiltines.

Riešutus A. Jušinskas džiovina ūkiniame pastate ant vielos tinklo įrengtų lentynų, paskui laiko 15–20 °C temperatūroje

Riešutų derlių realizuoja po 5–7 Eur/kg iš namų, parduoda ir per socialinius tinklus. Produkcija iškeliauja ne tik pas vietinius vartotojus, bet ir į Angliją, Airiją. Pirkėjai juos vertina dėl gero skonio.

Ožkų ir avių ūkį iškeitė į riešutmedžius

Molėtų r. Inturkės ūkininkai Birutė ir Giedrius Prakapavičiai ekologinį ožkų ir avių ūkį iškeitė į riešutmedžių auginimą. Be lazdynų, kedrinių pušų augina ir graikinius riešutmedžius. Pradėję nuo kelių hektarų, dabar riešutmedžių sėjinukais jau apsodino per 10 ha, o ateityje plantaciją planuoja išplėsti iki 100 ha.

Pasak G. Prakapavičiaus, šiemet ūkio sode graikinių riešutmedžių derlius nėra gausus, nes žydintiems medžiams pakenkė pavasarinės šalnos.

Įkūrė riešutmedžių medelyną

Agnė ir Robertas Audėjai prieš keletą metų įkūrė nedidelį šeimos ūkį Molėtų rajone ir dabar augina po 1,5 ha lazdynų ir graikinių riešutmedžių.

Ateityje ūkininkai planuoja auginti vien tik graikinius riešutmedžius, nes tinkamai pasirinkus veisles, galima apsieiti be purškimų nuo ligų ir kenkėjų arba išsiversti su labai mažais pesticidų kiekiais. O auginant lazdynus ir norint sulaukti kokybiško riešutų derliaus, būtina taikyti intensyvią cheminę augalų apsaugą.

Todėl Audėjai dabar suplanavo lazdynų sode daryti tarpus ir ten sodinti graikinius riešutmedžius, o lazdynai augs, kol pastariesiems netrukdys.

Agnė ir Robertas Audėjai graikinius riešutmedžius ir lazdynus pradėjo auginti prieš keletą metų

Sode – tik skiepyti sodinukai

„Ūkio sode sodiname tik skiepytus graikinius riešutmedžius, o prie namų esančiame sode esame seniau pasodinę neskiepytų riešutmedžių, kurie pradėjo vėlai derėti ir jų riešutai neprilygsta veislinių kokybei“, – teigia ūkininkas. Anot jo, neskiepyti riešutmedžiai tinka tik selekcijai ar sodinti želdynuose.

Audėjų medelyne skiepyti graikinių riešutmedžių sodinukai

Lietuvoje populiarėjant riešutmedžių sodams ir didėjant skiepytų sodinukų poreikiui, Audėjai įveisė medelyną ir pradėjo dauginti graikinius riešutmedžius skiepijimo būdu. O riešutmedžių sodas tapo kolekciniu–eksperimentiniu, kad išbandytų kuo daugiau veislių.

Pasak R. Audėjaus, riešutmedžių sodinukų pirkėjai dažnai nežino, kaip atrodo skiepijimo vieta, todėl nesąžiningi pardavėjai rodo nupjauto ūglio vietą, sakydami, kad tai skiepo vieta.

Riešutmedžio sodinuko skiepo vieta – štai toks įstrižas pjūvis

„Šiuo metu auginame jau apie 60 veislių graikinių riešutmedžių, be jų dar auginame juoduosius ir širdžiavaisius riešutmedžius”, –  apie jų įvairovę pasakoja R. Audėjus.

Lietuvos klimato sąlygomis tinkamiausios veislės –Mars, Broadview, Zygmund ir daug kitų, pasižyminčių gausiu derliumi ir geromis skonio savybėmis.

Augintojų dėmesį traukia ir naujomis įdomiomis savybėmis išsiskirianti veislė SK4/10, kuri turi rožinės spalvos riešuto branduolį, vaisiai nekartūs, su medaus poskoniu.

Veislė SK4/10 išsiskiria rožinės spalvos skaniu riešutų branduoliu

Originaliai atrodo dekoratyvinių riešutmedžių lapai, vienų yra karpyti, kitų tamsiai purpurinės spalvos.

Suaugę riešutmedžiai yra ne mažiau gražūs, nes tai dideli lapuočiai medžiai, džiuginantys savo išvaizda ir riešutais kelias kartas.

Pasak R. Audėjaus, šiemet, kaip ir kiti vaisiai, graikiniai riešutai namų sode pradėjo nokti vėliau nei įprastai. Pirmųjų riešutų apyvaisiai pradėjo trūkinėti rugsėjo 16 dieną. Nuo to laiko ir šeima smaguriauja, būtent švieži nedžiovinti riešutai yra patys skaniausi.